Vilnius imasi pakrančių vizijos įgyvendinimo. 2026 metais planuojama pradėti ar tęsti svarbius gamtinės aplinkos priežiūros, infrastruktūros, viešųjų erdvių ir rekreacijos projektus, kurie sustiprintų upės vaidmenį miesto gyvenime, pagerintų susisiekimą ir sukurtų naujas traukos vietas vilniečiams bei miesto svečiams.
RENGIAMA PAKRANČIŲ PRIEŽIŪROS STRATEGIJA
„Neris ir jos pakrantės pirmiausia yra gyvos gamtos dalis, todėl visus projektus planuojame ieškodami balanso tarp natūralios aplinkos išsaugojimo ir miesto plėtros. Mums svarbu ne tik sukurti naują infrastruktūrą, bet ir puoselėti upės kraštovaizdį, užtikrinti, kad sprendiniai darniai įsilietų į esamą aplinką. Siekiame, kad atgimstanti Neris taptų vieta, kur vilniečiai galės patogiai ir saugiai leisti laiką prie vandens, sportuoti, susitikti, ilsėtis ir iš naujo atrasti ryšį su upe. Kai pakrantės taps išties gyvos, atviros ir prieinamos – tai pajus kiekvienas vilnietis. Šiemet tam padėsime tvirtus pagrindus“, – teigia Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Vienas svarbiausių prioritetų – atsakinga ir kokybiška gamtiškų pakrančių priežiūra. Šiuo metu rengiama pakrančių priežiūros strategija: atlikta išsami visų pakrantės ruožų analizė, įvertinti želdiniai, nustatytos jų rūšys, identifikuotos saugotinos ir nykstančios rūšys, įvertinta krantų būklė. Kovo mėnesį strategija bus užbaigta – suformuotos rekomendacijos, kokie priežiūros režimai turėtų būti taikomi atskirose pakrančių atkarpose.
Kartu stiprinama upės būklės stebėsena – šiuo metu įsigyjami automatiniai vandens kokybės matuokliai taršai Neryje fiksuoti, nustatytas reagavimo algoritmas įvykus taršos incidentui, įrengti stacionarūs inkarai, skirti boninėms užtvaroms tvirtinti taršos atveju.
Taip pat numatomas Šlapynės parko projektas, orientuotas į bioįvairovės atkūrimą – pakrantėse palei A. Goštauto gatvę ir verslo centrą „Green Hall“ planuojami vandens augalai. Taip pat tęsiami želdinių tvarkymo ir invazinių rūšių šalinimo darbai pakrančių ruožuose. Žvėryne jau sutvarkytas ir apgenėtas obelų sodas bei mezofitų pieva – tai dalis nuoseklių veiksmų, kuriais stiprinama pakrančių ekologinė vertė.
PLANUOJAMI 5 NAUJI TILTAI PER NERĮ
Kita svarbi kryptis – naujų jungčių per Nerį kūrimas. Šiuo metu jau statomas pėsčiųjų tiltas, sujungsiantis A. Goštauto ir Upės gatves – jį planuojama baigti dar 2027 m. pirmoje pusėje, šiam tiltui kartu su visuomene netrukus bus renkamas vardas. Užvingio tiltui šiais metais planuojama gauti statybos leidimą ir pradėti rangos darbus.
Kernavės tilto, sujungsiančio Mečetės ir Kernavės gatvių dviračių ir pėsčiųjų takus, ir Nacionalinės dailės galerijos aikštės projekte 2026 m. numatyta atlikti detaliojo plano korekciją, įgyvendinti architektūrinį konkursą ir pradėti projektavimo darbus – tilto poreikis pagrįstas išsamia analize.
Atliekama pėsčiųjų ir dviračių tilto tarp Antakalnio ir Žirmūnų priešprojektinė analizė, inicijuojamas teritorijų planavimo dokumentų rengimas, o 2026 m. planuojama skelbti architektūrinio projekto konkursą. Lazdynėlių tilto, planuojamo tarp Miškinių ir Elektrinės gatvių, projektui šiuo metu ieškoma galimo sprendinio; parengus preliminarų variantą bus pradėti teritorijų planavimo dokumentų rengimo darbai.
REKREACIJAI IR AKTYVIAM LAISVALAIKIUI
Lygiagrečiai stiprinamas pakrančių pritaikymas rekreacijai ir aktyviam laisvalaikiui. Vingio parko paplūdimyje projektuojama pirčių zona, iki metų pabaigos čia planuojama įrengti mobilias pirtis, tualetus, dušus ir takelius. Prie Baltojo tilto planuojamas lauko baseinas – šiemet bus atliekama detaliojo plano korekcija ir iki metų pabaigos įgyvendintas architektūrinis konkursas.
Valakampių I paplūdimyje numatyta visiškai pertvarkyti sporto zoną ir įrengti didelę vaikų žaidimų aikštelę, nekeičiant paplūdimio linijos. Projektavimą planuojama užbaigti 2027 m. Taip pat bus nuosekliai gerinama infrastruktūra prie visų miesto paplūdimių – atnaujinami takai, poilsio zonos, mažoji architektūra. Šiais metais Valakampių ir Žirmūnų paplūdimius pasiekti bus patogiau ir lengviau – numatoma daugiau viešojo transporto jungčių, naujos stotelės ir maršrutai.
Olimpiečių gatvėje, netoli Žirmūnų tilto, kur jau įsikūrusi kavinė bei pirtis, dar šiemet atsiras erdvė deginimuisi ir ramiam poilsiui.
Prie upės taip pat formuojamos komercinės zonos – šalia Energetikos ir technikos muziejaus, prie Baltojo tilto baidarių zonos, netoliese verslo centro „Green Hall“ planuojama įrengti įvadus lauko kavinėms. Taip pati rengiami standartinių kavinių paviljonų brėžiniai – planuojama sukurti Neries pakrančių charakterį atitinkantį paviljonų dizainą, pagal kurį kavinių ir barų savininkai galėtų įsirengti tiek sezonines, tiek visus metus veikiančias maitinimo vietas.
VANDENS TRANSPORTAS, ŽIEMOS UOSTAS, ISTORNIS VALČIŲ ELINGAS
Plėtojama ir su vandens infrastruktūra susijusi kryptis. Pavasarį į upę sugrįš tvarus vandens transportas – elektrinių laivų bus daugiau, jais bus galima pasiekti ir Žirmūnų paplūdimį. Bus tvarkomas ir Žiemos uostas, jau paskelbtas projektavimo ir rangos paslaugų pirkimas, projektavimo darbus planuojama atlikti iki metų pabaigos. 2026–2027 m. planuojama projektuoti ir valčių elingo T. Kosciuškos gatvėje rekonstrukciją.
Neries pakrantės taip pat jungiamos į platesnį miesto viešųjų erdvių tinklą. Vyksta E. Balsio skvero Žvėryne ir jo integracijos su krantine projektavimas, kurį planuojama užbaigti iki metų pabaigos. Vilniaus kongresų centro su integruota krantine projektui paskelbtas architektūrinis konkursas, o rezultatus planuojama turėti jau šią vasarą. 2026–2027 m. numatyta projektuoti krantinių prie „Green Hall“ atnaujinimą – betoninį korį keisti želdiniams draugiškesniu šlaito tvirtinimo sprendiniu bei įrengti rampas ir laiptus nusileidimui iki apatinės terasos.
Parengta pagal Vilniaus savivaldybės informaciją.
Titulinė nuotrauka: Vilniaus savivaldybės.
Pėsčiųjų ir dviratininkų tilto per Nerį konkursinis projektas „Alberto tiltas“ („DO architektai“: A.Baldišiūtė, S.Daugėlienė, G.T.Gylytė, A.Neniškis, I.Uogintas, K.Žiliukas; „INHUS Engineering“: J.Petkevičius, V.Kryževičius, R.Mušauskas).
Užvingio salos tiltas (arch. KILD – P.Išora, D.Daunys, I.Ksnelashvili, O.Lozuraitytė; konstruktoriai „TEC Infrastructure“ – PV V.Karieta).
