Lietuvos kultūros taryba neseniai paskelbė 2026 metų pirmojo finansavimo etapo literatūros, muzikos, scenos, taikomųjų ir vizualiųjų menų finansavimo rezultatus. Finansavimas skirtas 314 projektų, o bendra skirta suma siekia daugiau nei 4,7 mln. eurų.
PATEIKTA NET 816 PARAIŠKŲ
Finansavimo intensyvumas siekė vidutiniškai nuo 85 proc. grožinės ir humanitarinės literatūros srityje iki 63 proc. tarpdisciplininio meno srityje. Palyginti su 2025 m. pirmuoju finansavimo etapu, šiais metais finansavimo intensyvumas kiek didesnis. Finansavimo intensyvumas reiškia lėšų procentinę dalį, kurią Lietuvos kultūros taryba skiria projektui įgyvendinti lyginant su projekto paraiškoje nurodyta prašoma lėšų suma.
2026 m. pirmajam etapui pateikta 816 paraiškų – 11 proc. daugiau paraiškų nei pernai pirmame etape. Taip pat matyti ir didesnis finansavimo poreikis: 16,6 mln. eurų. Daugiausiai pateikta literatūros srities paraiškų – 237, o didžiausias finansavimo poreikis – muzikos srityje – už 4,6 mln. eurų.
Daugiausiai finansuota – 91 – literatūros srities projektų, kuriems skirta beveik 765 tūkst.eurų. Muzikos projektams, finansuojant 62 paraiškas, skirta apie 1,3 mln. eurų. Vizualiuosiuose menuose finansuojamų paraiškų sąraše yra 75 iniciatyvos – ši sritis yra antra pagal finansuotų projektų skaičių (beveik 1 mln. 10 tūkst. eurų). Scenos menų projektams finansuojant 61 paraišką teko apie 1,078 mln. eurų, o taikomuosiuose menuose finansuotos 25 paraiškos, skirta 575 tūkst. eurų. Tarp taikomuosiuose menuose finansuojamų projektų – architektūrinės leidyklos „Lapas“, Architektūros fondo, „Architektūra ir žmonės“, Dizaino fondo, Vilniaus dailės akademijos ir kitų organizacijų projektai.
IR VILNIUJE, IR REGIONUOSE
Pagal projekto įgyvendinimo vietą Vilniuje finansuota daugiausia paraiškų iš literatūros ir vizualiųjų menų sričių. Literatūros srities net 70 proc. finansuotų projektų bus įgyvendinami Vilniuje. Taip yra todėl, kad dauguma leidyklų yra sostinėje. Tačiau literatūros srities projektų vykdytojai įsipareigoja išplatinti leidinius 66 šalies bibliotekoms, tad galutinis finansuotų projektų rezultatas pasieks ir regionus.
Tuo tarpu beveik pusė – 49 proc. – muzikos srities projektų bus įgyvendinami ne sostinėje ar didžiuosiuose miestuose, bet regionuose, vizualiųjų menų – 47 proc. Scenos menų 38 proc. projektų bus įgyvendinami ne Vilniuje 38 proc.
Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, menininkė, tyrėja ir ekonomikos mokslų daktarė Kristina Mažeikaitė, literatūrologė dr. Jūratė Čerškutė, kultūros vadybininkas Julijus Grickevičius, architektas prof. dr. Tomas Grunskis, pianistas ir pedagogas prof. Zbignevas Ibelgauptas, menotyrininkė prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė, teatrologė prof. dr. Ramunė Marcinkevičiūtė, istorikas doc. dr. Grigorijus Potašenko, šokėja ir pedagogė Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė, istorikas prof. dr. Vasilijus Safronovas, menininkas ir dėstytojas Arturas Valiauga.
Parengta pagal Lietuvos kultūros tarybos informaciją.
Titulinė nuotrauka: Dainiaus Putino.
Pav.: LKT
Pav.: LKT
