Lapkričio 21-osios kultūrinio protesto mitingą Vilniuje lydės daugybė renginių, ekskursijų, koncertų, skaitymų ir susitikimų mieste. Vienas iš jų – renginys-diskusija „Kraftaktyvizmas: menas kaip pasipriešinimo ir socialinio veikimo praktika“ galerijoje „Arka“, Vilniuje. Dalyvauja: profesorė Eglė Ganda Bogdanienė ir tekstilės menininkė Jelena Škulienė (Škulis). Taip pat vyks ekskursija čia veikiančioje parodoje.
SIEKIA INICIJUOTI VISUOMENĖS POKYTI
Lapkričio 21 dieną (penktadienį), 18 val. galerijoje „Arka“ (Aušros Vartų g. 7, Vilnius) organizuojamas mitingą lydintis renginys-ekskursija „Kraftaktyvizmas: menas kaip pasipriešinimo ir socialinio veikimo praktika“ su profesore E.G.Bogdaniene, tekstilės menininke J.Škuliene (Škulis), bei ekskursija parodoje „Nuoseklumai ir virsmai: Dedikacija prof. J.Balčikonio 100-mečiui“.
Kraftaktyvizmas (angl. craftivism) – tai šiuolaikinio meninio aktyvizmo kryptis, jungianti rankų darbo technikas, tekstilės tradicijas ir kritinę mintį į socialinio pasipriešinimo, jautrumo bei bendruomeniškumo veiksmus. Ši praktika išnaudoja „lėto kūrimo“ gestą kaip politinį įrankį: kiekvienas siūlas, dygsnis ar kilpa tampa ne tik estetiniu, bet ir etiniu pareiškimu. Tai menas, kuris ne tik vaizduoja, bet ir veikia – iškelia nutylėtas problemas, skatina socialinį teisingumą, kuria alternatyvius bendrabūvio modelius bei formuoja visuomenės tapatybę.
XX a. avangardo idėjos – nuo futuristų provokacijų iki Fluxus laboratorinės kūrybos, nuo feministinio meno 7–8 dešimtmečiais iki šiuolaikinių intervencijų į viešąją erdvę – sudaro kraftaktyvizmo filosofinį pagrindą. Visoms šioms kryptims būdingas siekis inicijuoti visuomenės pokytį, jungti meną ir kasdienį gyvenimą bei kritiškai vertinti status quo. Šiandien kraftaktyvizmas tęsia šią tradiciją, permąstydamas tekstilę kaip stiprią, tvarią, konceptualią ir nuolat besikeičiančią terpę, kurioje audinys tampa protesto struktūra, o moteriškas rankdarbis – politinės įtakos mechanizmu.
MENAS VEIKIA KAIP ATVIRA SISTEMA
Pasauliniame kontekste kraftaktyvizmo ištakos siejamos su tokiomis menininkėmis kaip Magda Sayeg, žinoma dėl projekto Knitta Please, kuri spalvingais mezginiais „aprengia“ nenaudojamus objektus, ginklus ar apleistus pastatus – kaip protestą prieš funkcionalumo stoką ir vizualinį abejingumą. Marianne Jørgensen išplėtojo tekstilines intervencijas karo, militarizmo ir kolektyvinės atsakomybės temomis. Betsy Greer, laikoma craftaktivizmo termino autore, pabrėžia, kad dygsnio gestas gali generuoti politinį, ekonominį ir socialinį pokytį. Margaret ir Christine Wertheim kuria didelio mastelio tekstilinius projektus, akcentuojančius klimato krizę, tvarią ekologiją ir bendruomeninį veiksmą. Francoise Dupre tekstilę naudoja kalbėdama apie transculturalumą, migraciją ir individualią kūrybą kaip pasipriešinimą globalizacijos standartizacijai. Cat Mazza projektai (Nike Blanket Petition, 2003–2008) tapo ryškiu tekstilės solidarumo pavyzdžiu – 5 metrų ilgio pledui mezgėjos iš 30 šalių sukūrė „rankų darbo peticiją“ prieš nesąžiningas darbo sąlygas tekstilės pramonėje.
Kraftaktyvizmo tikslai yra trys: Keisti – inicijuoti politines, socialines ar kultūrines permainas; Gydyti – atstatyti pažeistas tapatybes, suteikti balsą marginalizuotoms grupėms; Jungti – burti bendruomenes, kurti solidarumo tinklus, kurie įveikia abejingumą.
Šios krypties menas veikia kaip atvira sistema, žadinanti žiūrovo kūrybiškumą, kritinį sąmoningumą, politinę vaizduotę ir skatinanti atsisakyti primestų stereotipų. Tai menas, gimstantis ne galerijoje, o ten, kur vyksta gyvenimas.
LIETUVOJE IDĖJOS ĮGYJA SAVITĄ FORMĄ
Lietuvoje kraftaktyvizmo idėjos įgyja savitą, konceptualiai brandžią formą. Dvi ryškiausios šios krypties kūrėjos – profesorė E.G.Bogdanienė ir tekstilės menininkė J.Škulienė (Škulis) – naudoja kūrybą kaip jautrų, bet kartu griežtą instrumentą socialinei kritikai. E.G.Bogdanienės projektai analizuoja biurokratijos, institucinių galių ir moterų teisių temas.
Ekskursija vyksta teksitilės meno parodos „Nuoseklumai ir virsmai: Dedikacija prof. J. Balčikonio 100-mečiui“ kontekste. Ši paroda, pristatanti per šimtą Balčikonio tekstilės mokyklos mokinių, išryškina istorinės dailės edukacijos svarbą, suteikia galimybę susipažinti su iškiliausiais Lietuvos tekstilės meno meistrais, padėjusiais kūrybinį ir metodologinį pamatą bent kelioms lietuvių menininkų kartoms ne tik akademiniame lauke, bet ir šiuolaikinio meno kontekstuose.
Paroda kviečia pažvelgti į prof. Juozo Balčikonio darbo ir kūrybos tęstinumą, o tuo pačiu – vėlesnių kartų kūrėjų drąsą ir kritinį požiūrį į šiuolaikinės tekstilės virsmus. Paroda jungia istorinę refleksiją su ateities perspektyvomis: ji pristato ne tik profesoriaus įtaką per buvusių studentų ir kolegų kūrybą, bet ir naujas tekstilės meno bei dizaino kryptis, kurias skatina šiuolaikinės technologijos ir konceptualūs meniniai tyrinėjimai.
Lapkričio 21 dieną Vilniuje organizuojamas finalinis Kultūros asamblėjos protesto mėnesio „Mes esame kultūra“ mitingas Šiame mitinge prie kultūrininkų žada prisidėti medikai, sportininkai, pedagogai, jaunimas, žemės ūkio atstovai. Mitingą lydės įvairūs kultūros renginiai.
Paroda galerijoje „Arka“ veiks iki gruodžio 21 dienos.
Titulinis pav.: Galerijos „Arka“.
Parengta pagal galerijos „Arka“ informaciją.
Tekstilinė instaliacija „Red Tape“ (aut. E.G.Bogdanienė), kurioje į audinius suaustos taisyklės, nuostatai, reglamentai bei akreditacinės dokumentacijos juodraščiai. Foto: T.Terekas.
„Ausk“. E.G.Bogdanienė.
