Kilus abejonių dėl tinkamo Nacionalinio stadiono Koncesijos sutarties vykdymo, Seimo Audito komitetas dar š. m. balandžio mėn. kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydamas įvertinti, ar sutarties šalys tinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus dėl garantinių įsipareigojimų užtikrinimo. Neseniai konstatuota, jog buvo pažeistas skaidrumo principas.
Kaip praneša LR Seimas, atlikusi vertinimą Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, kad Suteikiančiosios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savo veiksmais pažeidė teisės aktuose įtvirtintą skaidrumo principą. Paaiškėjo, kad Suteikiančiosios institucijos 2023 m. rudenį, nors dar nebuvo gauti visų objektų statybą leidžiantys dokumentai, nepagrįstai atsisakė beveik 2 mln. Eur dydžio prievolių užtikrinimo garantijų, kurios turėjo galioti iki 2025 m. liepos mėn. pradžios. Maža to, vėliau Suteikiančiosios institucijos sutiko su sąlyginiu Koncesininko pateiktu laidavimo draudimo raštu 4,4 mln. Eur dydžio sumai, pagal kurį naudos gavėju būtų pats Koncesininkas, o netinkamai vykdant rangos darbus Suteikiančiųjų institucijų pretenzijos galėjo būti kvestionuojamos, atsisakoma atlyginti žalą, nors pagal Koncesijos sutartį prievolių užtikrinimas privalėjo būti besąlyginis. Tarnyba konstatavo, kad dėl netinkamo bei neskaidraus Suteikiančiųjų institucijų veikimo Koncesijos sutartis dėl Nacionalinio stadiono 18 mėnesių vykdyta be užtikrinimo.
Audito komiteto pirmininko A.Skardžiaus teigimu, Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimas turėtų patekti ir į teisėsaugos institucijų akiratį: „Akivaizdu, kad tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek ministerija esmingai pažeidė Koncesijos sutarties nuostatas, rizikavo patirti nuostolius, jeigu statybos darbai vyktų ne pagal planą. Tačiau klausimų dėl priimtų sprendimų skaidrumo, galimai neteisėtų susitarimų regimybės kelia ir tai, kad Suteikiančiosios institucijos apie galimas projekto įgyvendinimo rizikas žinojo 2023 m. spalio 6 d. Koncesininkui paprašius indeksuoti sutarties kainą, o tinkamas prievolių įvykdymo užrikinimas nutrūko 2023 m. spalio 23 d.“
Teigiama, kad Komitetas tęs šio klausimo parlamentinę kontrolę ir esant poreikiui – imsis aktyvių veiksmų.
Nacionalinis stadionas Šeškinėje suprojektuotas dar 1985 metais (arch. A.Nasvytis), o pradėtas statyti 1987-aisiais. Vis dėlto po kelerių metų statinio konstrukcijos buvo užkonservuotos, o vėliau – nugriautos. Neseniai statybas atnaujinusi nekilnojamojo turto bendrovė „Hanner“ žadėjo šioje vietoje per 30 mėnesi įgyvendinti arch. „Populous“ ir „Cloud architects“ dugiafunkcio komplekso projektą. Pastarajame yra numatyti 18.000 vietų nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis. Buvo sutarta, jog pirmuoju projekto įgyvendinimo etapu už 70 mln. eurų pagrindinį stadioną, dvi futbolo aikšteles bei visos teritorijos magistralinius inžinerinius tinklus pastatys bendrovė „Naresta“.
Titulinis pav.: Daugiafunkcis kompleksas su Nacionaliniu stadionu (arch. „Populous“, „Cloud architects“).
Parengta pagal Seimo ir PILOTAS.LT informaciją.
Titulinis pav.: Nacionalinis stadionas (arch. „Populous“, „Cloud architects“).
