„Rail Baltica“ ruožo Šveicarija–Žeimiai sankasos ir inžinerinių statinių statyboms einant į pabaigą ir mažėjant statybos įrenginių, jau stebima gyvūnų migracija išskirtine požemine pralaida. Aplinkosaugininkų teigimu, tai – viena moderniausių pralaidų Lietuvoje.
DIDINA GYVŪNŲ IR EISMO DALYVIŲ SAUGUMĄ
„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą. Ruožo Šveicarija–Žeimiai (Jonavos r.) naujosios požeminės pralaidos aukštis – 5 metrai, plotis – 30 metrų. Pralaida įrengta šalia viaduko per esamą plačiosios vėžės geležinkelį ir kelią Nr. 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva. LTG grupės infrastruktūros įmonės „LTG Infra“ darbuotojai nuolat vykdo statybviečių vizitus ir pastebi faunos judėjimą jiems skirtoje infrastruktūroje. „Gyvūnų naudojimasis jiems skirta infrastruktūra didina ne tik jų, bet ir visų transporto dalyvių saugumą, o tai ypač aktualu ruože, kuriame yra ir naudojamas standartinis geležinkelis, ir regioninio susisiekimo kelias. Mums svarbus ne tik projekto statybos greitis, bet ir aplinkosaugos bei ilgalaikio infrastruktūros saugumo užtikrinimas“, – sako „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas.
Šioje teritorijoje, kiek šiauriau, buvo planuotas praėjimas gyvūnams, tačiau bioįvairovės tyrimų metu jis pripažintas nereikalingu, nes gyvūnai nemigruoja dirbamais laukais, kur kas dažniau migracija vyksta palei upes. „Vietoje, kur buvo numatyta vamzdinė pralaida Lankesos upei, dėl šalia esančio itin aukšto viaduko, pavyko suprojektuoti požeminį praėjimą stambiems gyvūnams, nekeičiant natūralios upės vagos. Viso 10 km ruože įrengtos 3 gyvūnų pralaidos – dar 2 iš jų skirtos mažiems ir vidutiniams gyvūnams. Didžioji pralaida neįprasta tuo, kad yra viena pirmųjų tokio tipo pralaidų gyvūnams įgyvendintų ne tik „Rail Baltica“ projekte, bet ir apskritai Lietuvoje“, – sako bendros trijų Baltijos šalių įmonės „RB Rail AS“ aplinkosaugos ir veiklos vertinimo ekspertė Dovilė Juškevičienė.
Pagal reikalavimus tokio pločio pralaidai, iš abejų ar bent iš vieno upės kranto turi būti išlaikytas sausas praėjimas, neužliejamas pavasarinių potvynių metu. Dabar, kai statybvietėje mažėja technikos, randami ne tik kiškių ar lapių pėdsakai, bet ir stambesnių žinduolių, tokių kaip stirnų būrių, pėdsakai.
PARENGĖ TVARUMO STUDIJĄ
„Neries tilto statybvietė yra aptverta teritorija, bet net ir joje aptinkame apsilankiusių briedžių pėdsakų. O ten, kur teritorija nėra aptverta, iš ryto atėję rangovo darbuotojai dažnai randa, kad natūraliai smalsūs gyvūnai jau patikrino, ar tvirtai suspaustas gruntas, tuo pačiu jaukinasi būsimą infrastruktūrą“, – kalba aplinkosaugininkė D.Juškevičienė.
„Eurostat“ duomenimis, kasmet Europos Sąjungoje eismo įvykiuose žūsta apie 20.000 žmonių. Geležinkelių transporto eismo įvykiai retesni – sudaro apie 4 proc. įvykių. Su gyvūnais susiję incidentai sudaro didelę nelaimingų atsitikimų, ypač keliuose, dalį.
Be to, kuo didesnis transporto infrastruktūros greitis, tuo griežtesnės turi būti saugos priemonės, kad būtų apsaugoti ir laukiniai gyvūnai, ir žmonės. „Rail Baltica“ infrastruktūra statoma taip, kad neturėtų vieno lygio susikirtimų su kita infrastruktūra.
Gyvūnų stebėsena bus vykdoma dar bent trejus metus eksploatuojant greitąjį geležinkelį, papildomai gali būti sodinami nukreipiamieji želdiniai, Estijoje naudojamos tokios pritraukimo priemonės kaip druska, kad saugiai nukreiptų gyvūnus nuo geležinkelių ir kelių link pralaidų ar žaliųjų tiltų.
Pernai trys Baltijos šalys parengė „Rail Baltica“ Tvarumo studiją, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti tvarų greitąjį geležinkelį, tiek jo įrengimo, tiek naudojimo metu. Toliau aplinkosaugininkai planuoja parengti klimato kaitos valdymo ir bioįvairovės koridoriaus Baltijos šalyse planus.
Parengta pagal „Rail Baltica“ informaciją.
Titulinė nuotrauka: „Rail Baltica“.
