Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, siekdamas skatinti šiuolaikinius dizaino, meninių industrijų kūrėjus naudoti neišsemiamą Čiurlionio kūrybą, pritaikant jos idėjas mūsų kasdieniniame gyvenime, tęsia mini parodų ciklą „Čiurlionis ir dizainas“.
Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus (V.Putvinskio g. 55), siekdamas skatinti šiuolaikinius dizaino, meninių industrijų kūrėjus naudoti neišsemiamą Čiurlionio kūrybą, pritaikant jos idėjas mūsų kasdieniniame gyvenime, tęsia mini parodų ciklą „Čiurlionis ir dizainas“.
Gruodžio 19 dieną (ketvirtadienį) 17 val. įvyks trečiosios parodos, įkvėptos M.K.Čiurlionio kūrybos, atidarymas. Menininkė Monika Žaltauskaitė Grašienė-Žaltė ir kompozitorius Kipras Mašanauskas pristato vaizdo ir garso instaliaciją „Atminties ritmas“. Instaliacijos pagrindinę kompoziciją „Laiveliai“ pamatyti ir muzikinį kūrinį išgirsti bus galima Muzikos salėje.
Projekto tikslas buvo transformuoti M.K.Čiurlionio vinjetes, eskizus ir panaudoti juos audinių dizaine bei garsuose. Šio menininko gebėjimas kurti tarpdiscipliniškai buvo įkvepiantis ir pasirodė labai aktualus šiandieniniame meno kontekste.
Instaliacijoje susijungia čiurlioniškasis vaizdas ir garsas, kuriuos autoriai meistriškai transformuoja, perkurdami jo formas, ritmus, pasikartojimus, erdviškumą. Ritmas – šių kūrinių pagrindas – čia veikia ir konceptualiai, ir technologiškai išaudžiant audinį bei skaitmenizuojant garsus ir vaizdus, taip siekiant sukurti erdvinį garsą. Asmeniškas ir unikalus abiejų autorių požiūris yra labai svarbus kuriant bendrąjį mūsų savosios tapatybės suvokimą ir pasaulinės žmogiškosios vienybės ritmą.
Menininkė Monika Žaltauskaitė Grašienė-Žaltė: „Kurdama instaliaciją „Atminties ritmas“, rėmiausi mažiau pažintu M.K.Čiurlionio kūrybos pasauliu – kompozicijomis vinjetėms ir eskizais. Tai labai svarbus kūrybinis raktas, atskleidžiantis menininko daugiasluoksnį pasaulio suvokimą. Kaip instaliacijos pagrindą pasirinkau M. K. Čiurlionio vinjetę „Laiveliai“ (1909). Šį kūrinį parinkau neatsitiktinai, jo idėja paremta ritmine kompozicija. Ritmas čia tampa pagrindine kūrybinės raiškos priemone – jis ne tik labai vizualus, bet ir muzikalus. Kiti šeši sukurti audeklai, kurie remiasi vinječių piešiniais perkurti kaip funkciniai audiniai, pasiruošę tarnauti įvairiausiam pritaikymui. Gyvastingas M.K.Čiurlionio piešinių raštas transformuojasi į šiuolaikinį skaitmenizuoto audimo pasaulį, kuriame susipina metmenys – vertikalė ir ataudai – horizontalė, kuriantys nenutrūkstamą giją – gyvybės siūlą bendrakūrai“.
Kompozitorius Kipras Mašanauskas: „Kurdamas šį kūrinį, bandžiau atskleisti, kaip aš girdžiu Čiurlionį šiandien, šią akimirką, tiek žiūrėdamas į jo konkretų eskizą, tiek apskritai išjausdamas visą Čiurlionio vizualinio meno kosmiškumą. Pasirinkęs tam tikras fortepijoninės baladės fis-moll (VL 272a) garsų sekas, pabandžiau sujungti skirtingas laiko tėkmes į vieną, pasitelkdamas instrumentų tembrinės plastikos galimybes kaip ištisinio vibracijų kintamumo erdvėje pagrindą: nuo vos girdimo vibracijų bangavimo poliritmiškumo iki aiškiai girdimo ritminio judėjimo.“
Paroda veiks iki 2025 metų kovo 30 dienos.
Parengta pagal Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus informaciją.
