„Architektūra: Kaunas“ – bene svarbiausias kiekvienų metų architektūrinis įvykis laikinojoje sostinėje, kaskart Liepos 1-ąją viešai pristatantis geriausius Kauno architektų darbus.
Tradicinė Liepos 1-osios kulminacija Kaune – Metų architekto titulo paskelbimas – šiemet jį pelnė KTU Statybos ir architektūros fakulteto docentas, architektas Vytautas Baltus.
LAUREATAS DIDŽIUOJASI ĮRAŠYTAS Į ARCHITEKTŪRINĮ ELITĄ
Baltus pripažįsta, jog toks įvertinimas – iš tiesų netikėtas. Apie Metų architekto titulą net pasvarstyti buvo nedrąsu, atvirauja Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas, kuris parodoje „Architektūra: Kaunas 2024“ dalyvavo su sodybos Gaižėnuose rekonstrukcijos projektu „Gyvenamojo namo“ nominacijai.
Metų architekto titulas – teikiamas net nuo 1997-ų ir yra itin reikšmingas, sako V. Baltus, ypač, žinant, kad tavo pavardė bus įrašyta greta tokių vardų kaip Darius Čiuta, Asta ir Gintaras Prikockiai, Jurgis Rimvydas Palys, Gintaras Balčytis, Gražina Janulytė Bernotienė – architektų, paties V.Baltaus laikomų etalonais profesinėje srityje.
„Šiuo žmones labai gerbiu, todėl būti tarp jų – man didelis pasiekimas“, – džiaugiasi Metų architekto titulą Kaune pelnęs KTU docentas.
ARCHITEKTAS SU GALVA IR SU JAUTRIA KLAUSA
Kone trisdešimtmetį skaičiuojančio „Metų architekto“ apdovanojimo steigėjas – architektūros e-žurnalas Pilotas.LT. Leidinio vyr.redaktorius, architektas Audrys Karalius teigia, jog šis titulas ženklina išskirtinai kūrybišką architekto indėlį bei kultūrą architektūroje.
„Titulo tikslas – skatinti architektus, kuriančius protingą, aplinkai draugišką, sąžiningą ir įvietintą, su kontekstu sukabintą architektūrą.
Būtent tokia ir yra Vytauto Baltaus suprojektuota sodyba Gaižėnuose, o taip pat ir kiti jo projektai bei architektūrinė veikla, grindžiama paminėtomis vertybėmis. V. Baltus – architektas su galva ir su jautria klausa. Ne tik su greit po kabinetus lakstančiomis kojomis“, – apie Kauno metų architekto darbo ir kūrybos etiką, V. Baltui atnešusią išskirtinį įvertinimą, kalba apdovanojimo autorius A. Karalius.
ORANŽINIS DIRŽAS SU ARCHITEKTŪRINE DEDIKACIJA
Šie metai „Kauno metų architekto“ apdovanojimų istorijoje taip pat žymi gražios tradicijos pradžią – Metų architektą apjuosti simboliniu garbės diržu. A.Karalius pasakoja, jog Architekto Diržo idėją pasufleravo diržo, kaip apdovanojimo svarba kovos menuose – tai aukštumų pasiekusio lyderio simbolis, pripažįstamas visų ir visur. O architektūra – tai nuolatinė kova: už savo idėjas, už savo kūrybinius principus, vertybes, prieš merkatiliškas pagundas ar statybininkų gudravimus. Beje, lietuvių mitologijoje diržas turi stebuklingą analogą – juostą.
„Juostoje ne tik būdavo išaudžiama informacija apie jos savininką, karį (tarsi ID kortelėje), bet juosta turėjo ir magiškų galių, naudingų bet kuriame gyvenimo atvejyje. Vien jau Laumės juosta, tapusi tiltu tarp žeės ir dangaus, kad mylimieji deivė Laumė ir dievas Perkūnas galėtų susitikti.
Labai tikiuosi, kad dėka šios proarchitektūriškos mitologijos Vytautas Baltus įgaus dvigubų galių, o ypač, su autorinį diržą žyminčiu įrašu „Metų architektas. Kaunas 2024“.
Beje, oranžinė diržo spalva nėra atsitiktinė. Odininkų pasaulyje ji vadinama balno spalva. Tikrai ne veltui”, – sako A.Karalius.
SANTŪRUS STOGŲ PJŪKLAS RAMIAME KAIMO PEIZAŽE
Mažiau nei pusšimtį kilometrų nuo Kauno nutolusiame Gaižėnų kaime atsiveria lietuviškos gamtos vaizdai: lygūs, šviesūs laukai ir tik vienas kitas medinis namelis tolumoje. V.Baltaus projektuota sodyba skiriasi nuo ją supančios aplinkos: geometriškų formų, tamsios spalvos pastatas, kurio stogų visuma primena zervynišką reljefą.
Kodėl priimti būtent tokie architektūriniai sprendimai? V.Baltus pripažįsta, jog iš pirmo žvilgsnio sodyba gali pasirodyti netgi įžūloka bendrame kontekste, tačiau kiekvienas sprendimas apgalvotas: pradedant pastato planu ir baigiant dizainu, forma ir spalva.
„Prieš tai sklype stovėjo penki apleisti pastatai pasukti įvairiais kampais. Norėjau paisyti buvusių pastatų vietų ir archetipinių formų – lietuviškoms sodyboms būdingo keturkampio plano ir dvišlaičių stogų. Dabar tie atskiri namukai yra sujungti į vieną savotišką stogų kardiogramą, tarsi kalvotą kontūrą“, – aiškindamas sodybos geometriškumą pasakoja projekto autorius.
SVARBU, KAIP NAMAS ATRODYS PO KELIŲ DEŠIMTMEČIŲ
Pastato tamsi spalva, nors gali pasirodyti kiek ekstravagantiška, iš tiesų taip pat yra būdinga tradiciniams lietuviškiems mediniams namams. V.Baltus, kartodamas suomių architekto A.Aalto žodžius, akcentuoja – svarbu ne tai, kaip pastatas atrodo ką tik pastatytas, tačiau tai, koks jis bus po 20 ar 30 metų.
„Jeigu pažvelgtume į senąsias lietuviškas sodybas, tuos 100 metų menančius rąstinius namus, pamatytume, jog jie visi yra patamsėję, kartais net juodi. Galvodamas apie tai pasirinkau kuklią, bet tuo pačiu išdidžią tamsią spalvą“, – aiškina architektas.
Tačiau viskas neapsiriboja tik vizualinės idėjos išpildymu. Architektas sako, jog tokie sprendimai – daugiasluoksniai, todėl juose galima įžvelgti gilesnę prasmę.
„Prieš akis paralelė: gamta, lygūs, šviesūs laukai, o žmogaus kūrinys santūriai kontrastingas – geometriškas ir tamsus”, – pasakoja V.Baltus.
KULTŪRINGOS ARCHITEKTŪROS PAIEŠKOS VARTOJIMO AMŽIUJE
„Dar mano studijų laikais profesorius Jonas Minkevičius mokė, jog, plačiąja prasme, yra du architekto kelio kraštutinumai: hedonistinis kelias, kai „ką aš noriu, tą ir statau“. Noriu palmių, sodinu palmes, noriu baseino – darau baseiną, į nieką neatsižvelgdamas. Kitas kraštutinumas – asketizmas, tarsi stengiantis nė ant vienos skruzdėlės neužminti“, – prisimena V.Baltus.
Tikroji architekto kultūra, pasak KTU docento, slypi tarp šių dviejų taškų. Juk viena vertus, architekto profesijos esmė – kurti, statyti. Gyvenant vien tik dėl gamtos, architekto profesija netektų prasmės. Visgi V.Baltus akcentuoja – būtina save riboti, neleisti beatodairiškai šėlioti, reikia būti atsakingiems už tai, ką paliksime ateities kartoms.
Kaip galima sujungti architekto kūrybą ir atsakomybę gamtai? V.Baltus atsako – tai minimalizmas, tačiau ne iš formaliosios pusės, o žvelgiant giliau.
„600 kvadratų blanki dėžė niekados neatspindės minimalizmo esmės – joje ekologijos mažai tebus“, – teigia KTU docentas, kritiškai žvelgdamas į manipuliavimą minimalizmu. „Ir tai sakydamas pagalvoju apie Kauną: vienas iš dalykų, kurių man labiausiai gaila – tai Nemuno šlaitai, kurie dar pakankamai neseniai buvo žali, o dabar patyliukais yra kertami ir užstatomi, mano galva, tiesiog minusinės kokybės falšu,“ – pastebi V.Baltus.
Kaunas, jo manymu, išsiskiria iš daugelio pasaulio miestų – juk apžvelgus miesto panoramą net ir pačiame jo centre matytume savotišką mišką – daug žalumos, daug medžių. Tačiau, kaip architektas pastebi, šios žalumos nenumaldomai mažėja: vienas, antras, trečias pastatas ir kažkuriuo metu pažvelgę nuo Prisikėlimo bažnyčios matysime ne miestą-sodą, o tik cementą ir pilkas dėžutes. „Banaliai, tarsi Las Vegase“, – svarsto V. Baltus.
DAUGIAU NĖRA GERIAU. DAUGIAU YRA TIK DAUGIAU
V.Baltus – vienas iš pirmųjų dėstytojų, kuriuos sutinka būsimieji architektai, studijuojantys KTU Statybos ir architektūros fakultete, o taip pat vienas pirmųjų, kuriam tenka diegti pirmakursiams architekto darbui būtinus principus. V.Baltus, pats prisimindamas savo stažuotės patirtį Japonijoje, sako, jog pagarba specialybei ir iš to kylantis darbas yra bene svarbiausios taisyklės, kurių būtina paisyti.
„Darbas, darbas, darbas – tai principas, kurį aš, iš dalies, atsivežiau iš Japonijos, kuriuo pats vadovaujuosi ir stengiuosi įdiegti savo studentams. Imkime tą pačią Japoniją: jeigu žmogus pasirenka šaudymą iš lanko kaip savo kelią, tai jis sieks šaudyti tobulai“, – pasakoja V.Baltus.
Architektas akcentuoja: mano darbo esmė – ne kiekybė, o kokybė. Svarbus darbas, kuris įprasmintų architekto profesiją, o ne taptų priemone „daryti“ pelną.
„Matydamas vadinamus kotedžynų rajonus kartais pamąstau, kiek kainuos (ne tik finansiškai) vieną dieną visa tai nugriauti. Ten pagarbos architektūrai nėra. Darymas daug – nebūtinai teisingas. Kaip yra slow food / lėtas maistas, lėtas turizmas, taip gali būti ir slow / lėta architektūra.
Visada ėjau šiuo keliu, nors aplink, rodos, gyvuoja vulgariai iškreipiantis architektūros klasiką principas: daryti daugiau yra geriau. Bet juk didžiausia puokštė nebūtinai yra gražiausia”, – svarsto Metų architektas.
Parengta pagal KTU RirK departamento ir Pilotas.LT informaciją. Nuotraukos: KTU RirK departamento. Titulinė nuotrauka: Kauno Metų Architektas 2024 Vito Baltus su simboliniu Metų Architekto Diržu.
Kauno Metų Architektai: chronologija
Simbolinis Metų Architekto Diržas: Kaunas 2024.
Sodybos rekonstrukcija Gaižėnų kaime (Kauno r.). Architektas Vito Baltus.
Sodybos rekonstrukcija Gaižėnų kaime (Kauno r.). Architektas Vito Baltus.
Sodybos rekonstrukcija Gaižėnų kaime (Kauno r.). Architektas Vito Baltus
