LDK LAIKŲ LIUDININKAI: Lankytojams atsiveria restauruoti barokiniai Sapiegų rūmai

Po daugiau nei 5 metus trukusių tvarkybos ir restauravimo darbų balandžio 12 dieną Vilniaus Antakalnio rajone lankytojams duris atvers LDK laikus menantys Sapiegų rūmai. Architektūros, dailės ir istorijos paminklas ir žada tapti nauju traukos centru, plečiančiu sostinės kultūros institucijų geografiją ir turinį.

RŪMUS ADMINISTRUOTI PATIKĖTA ŠMC
Oficialus Sapiegų rūmų atidarymas numatytas balandžio 12–14 dienomis, jį lydės Virginijos Januškevičiūtės ir Edgaro Gerasimovičiaus kuruota paroda „Užuovėja“. Nuo vasario 16 iki kovo 11 dienos planuojamos ekskursijos, garso kūrinių rinkinio, vieno įžanginių projektų, skirtų Sapiegų rūmams pristatymas.
Įgyvenus 11,872 mln. vertės ES paramos ir valstybės biudžeto bendro finansavimo investicinį projektą, Sapiegų rūmuose atlikti tvarkomieji statybos ir paveldosaugos darbai, įsigyti kultūrinėms veikloms reikalingi baldai ir įranga. Sapiegų rūmus administruoti patikėta Šiuolaikinio meno centrui (ŠMC). Rūmuose vyksiančiose parodose, koncertuose ir kituose renginiuose šiuolaikinis menas pinsis su praeities kūriniais, lankytojai galės susitikti su šiuolaikinio meno, literatūros, muzikos, kino kūrėjais, domėtis nuolat naujai prabylančia pačių rūmų ir jų aplinkos istorija. Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, aktualizuotuose rūmuose veiks įvairioms lankytojų grupėms ir jų interesams pritaikytos erdvės, nuolatinės ir keičiamos rūmų istorijos ir šiuolaikinio meno ekspozicijos.
Prie rūmų veiklos koncepcijos išvystymo ir pastato atnaujinimo prisidėjo nemaža dalis ŠMC kolektyvo, tačiau iš to paties branduolio gimstančiu unikaliu rūmų įveiklinimo ir pritaikymo projektu nėra siekiama atkartoti ŠMC modelio. ŠMC direktorius Kęstutis Kuizinas: „Atsižvelgiant į Sapiegų rūmų pastato lokaciją, barokinės architektūros specifiką ir naujai formuojamos padalinio darbuotojų komandos viziją bei lūkesčius, Sapiegų rūmai ateityje turėtų tapti vis didesnę savastį ir pridėtinę vertę įgyjančiu traukos centru, kuris siūlo ir puoselėja kitokį santykį su savo lankytojais ir veiklos rėmėjais. Paprasčiau kalbant, viena yra organizuoti šiuolaikinio meno parodas ir renginius Vilniaus miesto centre, neutralioje balto kubo erdvėje, visai kas kita yra pristatyti meno procesus Antakalnyje, istorinėje aplinkoje, su kuria neišvengiamai teks ieškoti darnaus ir prasmingo santykio.“

LAUKIA RŪMŲ DEKORO DETEKTYVAS
Barokinių Sapiegų rūmų erdvių atkūrimo ir rūmų pritaikymo šiuolaikinės visuomenės reikmėms darbų projektą parengė UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“. Kelis dešimtmečius rūmus tyrinėjusio architekto ir restauravimo koncepcijos autoriaus Evaldo Purlio teigimu, „kai buvo imtasi Sapiegų rūmų architektūros tyrimų, pastatas buvo ne tik nugyventas, bet ir neatpažįstamai pakeitęs išvaizdą, tūrius, išplanavimą“. Ilgai trukę statybos ir tvarkybos darbai jau baigti, tačiau interjero freskų, išlikusių sienų polichrominės tapybos fragmentų, taip pat puošnios stiuko lipdybos fragmentų grožio atskleidimo darbai dar tik pradedami ir ateityje pareikalaus papildomų investicijų ir tyrimų. „Rūsyje turime užkonservuotą turtą – ikisapieginių laikų plytų degimo krosnį, kurios pristatymui visuomenei reikės daug lėšų. Gali būti, jog naujesnių laikų užmūrijimai tebeslepia prabangaus lipdybos dekoro fragmentus, tad mūsų dar laukia ir rūmų dekoro detektyvas. Šalia rūmų stovinti arklidė taip pat laukia savo eilės ir dėmesio“ – apie ateities darbus pasakoja Gintautė Žemaitytė, ŠMC Sapiegų rūmų padalinio vadovė. Jos teigimu, ir toliau bus bendradarbiaujama su akademiniu, verslo ir nevyriausybiniu sektoriumi ieškant geriausio kelio, kaip pristatyti rūmų slepiamus turtus visuomenei.

PARODOS PAVADINIMĄ PASKOLINO ĮRAŠAS RŪMŲ FASADE
Balandį duris atversiantys Sapiegų rūmai žiūrovus pasitiks pirmąją, Virginijos Januškevičiūtės ir Edgaro Gerasimovičiaus kuruota, paroda „Užuovėja“. „Parodos pavadinimą kiek netiesiogiai pasiskolinome iš lotyniško įrašo rūmų fasade, kuriame skelbiama, kad šie rūmai yra poilsio vieta grįžusiems iš karo. Tuometinis rūmų šeimininkas Kazimieras Jonas Sapiega buvo karo vadas, ir didelę dalį savo gyvavimo laiko šie rūmai tarnavo kaip karo prieglobstis, karo mokykla arba karo ligoninė. Kuruodami parodą atkreipėme dėmesį ir į tai, kad barokas Vilniuje – kaip ir daug kur kitur Europoje – iškilo kaip atsakas miestą siaubusioms negandoms, gaisrams ir ligoms. Tai trapumą, nepastovumą, šviesos ir tamsos kaitą savaip atradusi epocha“ – pasakoja V.Januškevičiūtė.
„Siekėme atrinkti eksponatus, kurie pratęstų ar prasmingai pakreiptų tam tikrus su rūmų istorija susijusius pasakojimus“ – sakė parodos kuratorius E.Gerasimovičius. Parodoje bus eksponuojami tradicinės dailės kūriniai: piešiniai, fotografijos, skulptūros, bet taip pat ir videofilmai, garso instaliacijos bei nežanrinis šiuolaikinis menas. Kuratoriai atskleidžia, kad parodoje bus eksponuojami meno kūriniai iš Lietuvos ir užsienio. „Vienas parodos menininkų – Domas Noreika – drauge yra ir restauratorius, savo rankomis konservavęs vieną rūmuose esančių freskų; savo kūryboje jis tyrinėja paveldo ir restauravimo santykio su mokslu, laiku ir gamta temas. Kitos parodos dalyvės Mariannos Maruyamos tyrimas prasidėjo nuo termitų – vabzdžių, garsėjančių paveldo ardymu – gyvensenos stebėjimo, o parodoje ji pristatys specialiai rūmams sukurtą smilkalų laikrodį ir klasikine technika atliktą marmuro reljefą. Karo ir užuovėjos, ligos ir gijimo, stebuklo ir negandos, pradžios ir pabaigos temos persmelkia kone visus parodos kūrinius“, – teigia V.Januškevičiūtė.

LANKYTOJAI BUS KVIEČIAMI ĮSIJAUSTI Į ARCHITEKTŪRĄ
E.Gerasimovičius pasakoja, kad kuruodami parodą nepamiršdavo, jog rūmuose yra tik svečiai, todėl ieškojo kūrinių, kurie nedominuotų savo raiška, pasakojimų gausa ar idėjų painumu, o pabrėžtų erdvių atmosferą ir kreiptų dėmesį į pačius rūmus, kurie savaime yra sudėtingas ir nepaprastai įdomus eksponatas. Pirmoji paroda bus eksponuojama daugiau nei pusmetį, bet keičiantis sezonams ją papildys ir nauji kūriniai, renginiai, menininkų intervencijos. Siekiant neužgožti Sapiegų rūmų unikalumo ir pasveriant kiekvieną intervenciją, buvo specialiai rūmams sukurti dizainerių Kotrynos Gurskaitės ir Marijos Puipaitės baldai: „Tai išskirtiniai šiuolaikinio kontekstualaus dizaino pavyzdžiai, kuriuos kviesime ne tik apžiūrėti kaip kūrinius parodoje, bet ir išbandyti savo kūnu“ – pasakojo E.Gerasimovičius. Pirmame aukšte lankytojus pasitiks taip pat šiuolaikinio kontekstualaus dizaino sprendimai – „Processoffice“ komandos suprojektuota informacinė erdvė ir rūbinė.
Balandžio mėnesį atsidarantys Sapiegų rūmai siekia būti atviri ne tik skirtingoms lankytojų grupėms, bet ir iš išorės siūlomoms iniciatyvoms. Programoje numatyti edukaciniai užsiėmimai, ekskursijos, kaimyninės antakalniečių bendruomenės ir vilniečių įtraukimas. Bus dedamos didelės pastangos, kad rūmų istorija, parodų lankymas ir jas kontekstualizuojanti informacija būtų prieinama žmonėms su specialiaisiais poreikiais (ekskursijos su vertimu į gestų kalbą arba pritaikytos neregiams) ir  šeimoms su mažais vaikais. Pirmadieniais lankytojai bus kviečiami įsijausti į parodą ir pastato architektūrą sumažinus sensorinius dirgiklius, kai erdvėse nebus  ekskursijų, bus prislopinta šviesa ir garsai.

NUOLAT VEIKS „ISTORIJOS KAPSULĖ“
Sapiegų rūmų edukacinės programos tikslas – restauravimo ir paveldosaugos klausimus ir procesus priartinti prie visuomenės. Tarp nuolatinių Sapiegų rūmų ekspozicijų numatyta „Istorijos kapsulė“, kuri, pasak edukacijų programos kuratorės Lauros Misiūnaitės, „yra tarsi duoklė Sapiegų rūmų sienoms, jų istorijai, kūrimui, tvarkymui, niokojimui ir apsaugai. Istorijos kapsule pavadinome nedidelę nuolatinę ekspoziciją, kurioje trumpai pristatoma pastato architektūrinės kaitos ir jo savininkų istorija, paaiškinama, kaip rūmai įgavo savo dabartinį pavidalą. „Pirmąjame aukšte dalies šios ekspozicijos lankymas bus nemokamas, o kiti istorinių pasakojimų intarpai atsiras šiuolaikinio meno ekspozicijoje ir galerijose. „Laikui bėgant istorijos kapsulės pasakojimai kis ir pildysis, nes norime įtraukti ir ne tokios senos pastato ir jo aplinkos istorijos liudijimus  – sovietmečio mikroistorijas, šio amžiaus protestus dėl pastato privatizacijos ir Sapiegų parko išsaugojimo.
Kviečiame žmones, norinčius pasidalinti savo liudijimais (pasakojimais, nuotraukomis, išsaugotais protestų plakatais) mums parašyti!“ – kvietimu įsitraukti dalijasi L.Misiūnaitė.

REIKŠMINGAS ARCHITEKTŪROS, DAILĖS IR ISTORIJOS PAMINKLAS
Sapiegų rūmų erdvių atkūrimo ir rūmų pritaikymo šiuolaikinės visuomenės reikmėms darbų tvarkybos darbų projektą parengė UAB „Projekavimo ir restauravimo institutas“, generalinis rangovas – UAB „Ekstra statyba“, fasadų tvarkybos darbus atliko subrangovas MB „Virmalda“, o patį fasadų tvarkybos projektą parengė VĮ „Lietuvos paminklai“. Pirmo aukšto dalies erdvių interjero sprendinius ir antrojo aukšto ekspozicijos sprendinius suprojektavo UAB „Processoffice“.
Sapiegų rūmai yra reikšmingas architektūros, dailės ir istorijos paminklas – LDK didikų Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir bažnyčios ansamblio, vėliau – ligoninės statinių ar karinio komplekso dalis. Sapiegų rūmų praktinė paskirtis ir simbolinė reikšmė vis keitėsi. XVII a. pabaigoje ir kelis pirmuosius XVIII a. dešimtmečius, įdomiu ir sudėtingu valstybės istorijos laikotarpiu, tai buvo prašmatni didikų užmiesčio rezidencija. Didelę savo gyvavimo laiko dalį šie rūmai tarnavo kaip karo prieglobstis, karo mokykla arba karo ligoninė. Sovietmečiu pastatas įtrauktas į karinį kompleksą. Pastaruosius tris dešimtmečius jis stūksojo visiškai tuščias. Po kruopščių tyrimų ir ilgų paveldo restauravimo darbų artėja laikas, kai rūmuose vėl užvirs gyvenimas.
Parengta pagal ŠMC ir Kultūros ministerijos informaciją.
Titulinė nuotrauka: Gintarės Grigėnaitės.

Foto: Audriaus Solomino.

Foto: Audriaus Solomino.

Foto: Audriaus Solomino.

Foto: Audriaus Solomino.