Palangoje duris atvėrė atnaujintas Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys – Jono Šliūpo muziejus. Renovuojant šį istorinį medinės architektūros pastatą, restauruoti ir suremontuoti jo vertingieji elementai, išsaugotos ir atskleistos vertingosios savybės, taip pat pagerintos energetinės savybės, įrengtas išorinis keltuvas, skirtas žmonėms su negalia.
ATNAUJINTI BUVO BŪTINA
XIX amžiaus pabaigoje grafų Tiškevičių statyta vila yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Jame 1931–1944 metais gyveno gydytojas, nacionalinio atgimimo veikėjas, aušrininkas, daugelio kultūros, mokslo, visuomeninių draugijų steigėjas ir narys, publicistas, Palangos miesto pirmasis burmistras J.Šliūpas.
Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus Investicinių projektų ir turto valdymo skyriaus vedėjo Mindaugo Kaikario, atliekant renovaciją žmonėms su negalia įrengtas išorinis keltuvas, restauruoti ir suremontuoti pastato vertingieji elementai, išsaugotos ir atskleistos jo vertingosios savybės, kurios svarbios etniniu, estetiniu ir moksliniu požiūriu. Įgyvendinus projektą, pagerintos pastato energetinės savybės, pasiekta B energinio naudingumo klasė. Daug dėmesio buvo skirta ir ekspozicinės erdvės atnaujinimui, įrengtos edukacinės ir išplėstos keičiamų parodų patalpos.
„Siekiant išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti jį ateities kartoms, šio medinio pastato atnaujinimas buvo būtinas. Taigi labai džiaugiuosi, kad sklandaus ir visapusiško bendradarbiavimo su Europos Sąjungos struktūriniais fondais, Klimato kaitos programa, Palangos savivaldybe ir Kultūros ministerija dėka visuomenei sudaromos sąlygos ne tik susipažinti su išskirtiniu mediniu pastatu, bet ir atrasti kultūringą erdvę bendravimui – lankytis jame vyksiančiose parodose, renginiuose, pokalbiuose“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.
TIKISI TAPTI VIENU DIDŽIAUSIŲ KULTŪRINU TRAUKOS CENTRU
Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė tikisi, jog po poros metų bus atidaryta nauja ekspozicija, skirta pirmajam Palangos burmistrui, o pats muziejus taps vienu didžiausių vakarų Lietuvos ir populiariausio kurorto kultūriniu traukos centru, kur nuolatinė ekspozicija, parodos ir renginiai kokybe nenusileis didmiesčių renginių kokybei.
Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus pasidžiaugė, jog miesto vizitine kortele tapusi medinė kurortinė architektūra šiuo metu išgyvena tikrą renesansą: „Tai XIX amžiaus vilų atgimimo laikotarpis. Muziejaus komanda, ypatingai Šliūpo muziejaus direktorė Nijolė Laužikienė ir Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė įdėjo begalę pastangų, kad Palanga turėtų dar vieną naują, modernią ir sutvarkytą erdvę. Džiugu ir tai, kad Jono Šliūpo memorialinę sodybą sutvarkė vietiniai meistrai, kurie Vakarų Lietuvoje atkūrė jau ne vieną tokį objektą – vilą Anapilis ir Kurhauzą.“
Remonto darbai buvo finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Klimato kaitos programos (APVA) lėšų, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir muziejaus lėšų, nes dar 2020-aisiais, atlikus išsamų pastato energijos vartojimo auditą, nustatyta ne itin džiuginanti pastato, atspindinčio liaudiškos medinės architektūros tradicijas, būklė. Visa projekto vertė – daugiau nei 730.000 eurų.
Parengta pagal Lietuvos nacionalinio muziejaus informaciją.
Titulinė nuotrauka: Jono Šliūpo muziejus Palangoje. Foto: LNM.
Jono Šliūpo muziejus Palangoje. Foto: LNM.
Jono Šliūpo muziejus Palangoje. Foto: LNM.
Tapatybė ir forma, K.Varnelis, Jono Šliūpo muziejus. Foto: LNM.
Tapatybė ir forma, K.Varnelis, Jono Šliūpo muziejus. Foto: LNM.
Tapatybė ir forma, K.Varnelis, Jono Šliūpo muziejus. Foto: LNM.
