Vakar Lietuvos architektūros padangę paliko žinomas architektas, architektūrinių leidinių leidėjas ir architektūros kritikas Leonardas Vaitys. Nepaisant garbingo amžiaus, šalies architektūros lauke jis buvo aktyvus iki pat netikėtos mirties. Už ilgametę ir daugiabriaunę veiklą bei nuopelnus architektūrai L.Vaitys yra apdovanotas garbingiausiais Lietuvos profesiniais apdovanojimais – Lietuvos architektų sąjungos „Garbės ženklu“, Lietuvos architektų sąjungos „Architektūros riterio ordinu“, Architekto Algimanto Zavišos paramos ir labdaros fondo prizu „Už gyvenimo nuopelnus rekreacinės architektūros srityje“.
„Pirmadienį, balandžio 11-ąją, netekome savo mylimo tėvelio, žymaus Lietuvos architekto, redaktoriaus, aktyvaus visuomenės veikėjo Leonardo Vaičio.
Leonardas gimė 1943 d. liepos 17 d. Kaune, menininko Jono Vaičio šeimoje. 1968 m. baigė Kauno politechnikos institutą.1968-1991 metais dirbo Komunalinio ūkio projektavimo institute, Vilniuje. 1983-1989 metais dėstė Vilniaus inžineriniame statybos institute. 1985-1988 metais buvo Lietuvos televizijos laidos „Architektūra ir laikas“ autorius ir vedėjas. 1991-2011 metais vadovavo architektūros bendrovei „Forma“. 1996-2017 metais buvo žurnalo „Archiforma“ vyriausiasis redaktorius ir leidėjas. 1996-1999 metais – Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas, nuo 2010 metų – etikos komisijos pirmininkas. Taip pat buvo dviejų fondų: G.Baravyko (nuo 1996 m.) ir J.A.Zavišos (1999-2012 m.) pirmininku.
Tėčio gyvenimo patirtis paženklinta pažintimis su žymiausiais XX a pabaigos Lietuvos dailininkais, architektūros pedagogais ir teoretikais (A.Lukošaičiu, S.Ambramausku, V.Bujausku, J.Minkevičiumi), iškiliais Lietuvos architektūros kūrėjais (V.Čekanausku, A. ir V. Nasvyčiais, A.Sprindžiu, A.Mačiuliu, V.Brėdikiu, V.Dičiumi). Tėtis priklausė architektų kartai, kurios brandus kūrybos laikas sutapo su socialinio modernizmo laikotarpiu.
Šiandien ši karta, kurių dauguma atstovų jau paliko šį pasaulį, minoriškai vadinama „našlaičiais”. Visi šie kūrėjai ne tik paliko ženklų pėdsaką Lietuvos architektūroje, bet buvo ir išraiškingi architektūros laiko „personažai”.
Kartu su kolegomis architektais tėtis sukūrė daug įdomių, gerai įvertintų, žinomų projektų, tarp kurių: Vilniaus oro uostas, viešbutis „Europa City“ Jasinskio g., Vilniuje, viešbutis „Royal Spa“ Birštone, sporto ir reabilitacijos centras „Olympic Gym“, Lietuvos ambasada Minske ir daugelį kitų.
Tėtis taip pat rašė architektūros teorijos ir kritikos straipsnius, profesiniais pastebėjimais dalinosi savo tinklapyje www.vaitys.lt, aktyviai kovojo už Lietuvos architektūros identiteto išlaikymą.
Jis dažnai cituodavo praeityje žymų pasaulinio garso architektą Le Corbusier, sakydamas, jog „žinoti architektūrą ir ją suprasti yra du skirtingi dalykai”.
Didžiuojamės, kad Tėtis apdovanotas Lietuvos architektų sąjungos „Garbės ženklu“, Lietuvos architektų sąjungos „Architektūros riterio ordinu“, yra gavęs Architekto Algimanto Zavišos paramos ir labdaros fondo prizą „Už gyvenimo nuopelnus rekreacinės architektūros srityje“.
Nepaisant visų jam skirtų apdovanojimų, nuveiktų darbų, jo veiklos palikimų, kurie mus supa, mums jis visų pirma buvo mūsų mylimas Tėtis. Mūsų patarėjas, mūsų gyvenimo mokytojas, pavyzdys, į kurį lygiavomės, kurio visapusišką palaikymą ir meilę jautėme iki paskutinės jo gyvenimo akimirkos.
Tėčio paskutinis noras buvo, kad atsisveikinimas su juo ir laidotuvės liktų tik šeimos rate. Nuoširdžiai prašome gerbti šį tėčio prašymą“, – rašo liūdinti Leonardo šeima.
Titulinė nuotrauka: Leonardas Vaitys. Foto: Stasio Paškevičiaus.
: Su architektūra išskyrė tik mirtis){kind=link}
