Karalius Gediminas

IN CIVITATE NOSTRA VILNA, 1323: Karaliaus Gedimino laiškų šviesa ir perspektyva

2022-01-28
Darius Kuolys

Lygiai po metų – 2023-iųjų sausio 25-ąją – sukaks septyni šimtmečiai, kai pirmąsyk paminėtas Vilnius. Ir išsyk – kaip karaliaus miestas, kaip didelės Europos valstybės – „lietuvių ir rusų karalystės“ – sostinė.
Kas išties parašyta Gedimino laiškuose?
Kodėl XIV šimtmetyje Vilniuje didžiojo kunigaikščio Gedimino vertėjui ir raštininkams padiktuoti, iki mūsų dienų nuorašuose išlikę šeši laiškai, apaugę mitais ir prietarais, šiandien verti atidesnio visuomenės dėmesio? Kodėl kitąmet vyksiantį pirmojo Vilniaus paminėjimo 700 metų jubiliejų derėtų švęsti ne tik miestui, bet visai Lietuvai?

KAS IŠ TIESŲ RAŠYTA GEDIMINO LAIŠKUOSE PRIEŠ 699 METUS?
Ne, Gediminas nekvietė žydų į Lietuvą, kas vis dar teigiama. Ir ne vien vokiškų miestų gyventojus, ir ne tik į Vilnių ragino vykti.
Pirmasis Vilniaus paminėjimas išties yra išskirtinis. Kodėl? Svarbiausio Lietuvos miesto vardas išliko užrašytas ne svetimšalio pirklio kelionės dienoraštyje, ne jį užpuolusios kaimynų tautos analuose, bet iš šio miesto didelę Europos valstybę valdžiusio viešpaties tekste – 1323-iųjų sausio 25-ąją rašytame didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino laiške.
Jame Vilnius iš karto pristatomas pasauliui kaip valdovo miestas, taigi kaip sostinė – pasak Gedimino, rašyta „mūsų mieste Vilniuje“: „in civitate nostra Vilna“. Tais pačiais metais sukurtuose kituose laiškuose tikslinama ir pridedama – „mūsų karališkame mieste, vardu Vilnius“: „in civitate nostra regia Vilna dicta“.
Vilnius išsyk iškyla iš ūkanų kaip unikali civilizacijų dialogo erdvė: paskutinės nekrikščioniškos Europos valstybės valdovas iš Vilniaus kreipiasi į visą krikščioniškąjį pasaulį, į visus krikščionis – kalba jiems ir tikisi jų supratimo.

GEDEMINNE – DIEVO MALONE LIETUVIŲ IR RUSŲ KARALIUS
Sausio 25-osios laiškas pradedamas Gedimino saliutacija – pasveikinimu „visiems krikščionims, pasklidusiems visame pasaulyje, vyrams ir moterims“: „christicolis universis in toto orbe diffusis, viris et mulieribus“. Taigi ne tik vyrams, bet ir moterims. Ne tik garsių vokiečių miestų Liubeko, Zundo, Bremeno, Magdeburgo, Kelno gyventojams, bet visiems krikščionims „iki pat Romos“.
Įsidėmėtina yra ir sausio 25-osios laiško intituliacija – autoriaus prisistatymas titulu: ji išdėstyta ne prieš, bet po vardo, kaip ir išlikusiame „Mindaugo, Dievo malone Lietuvos karaliaus“, laiške vyskupui Kristijonui.
Lietuvos valdovas visų pirma oriai prisistato pasauliui senu dvikamieniu lietuvišku asmenvardžiu – Gediminas: „Gedeminne“. Tik po vardo rašomi titulai – „Dievo malone lietuvių ir rusų karalius, Žiemgalos kunigaikštis ir valdovas“: „Dei gratia letphinorum ruthenorumque rex, princeps et dux Semigallie“.
Taigi Gediminas tituluojasi karaliumi, valdomą valstybę vadina karalyste, taip pabrėždamas savo ir savo krašto suverenumą, savo ir krašto lygybę su krikščioniškojo pasaulio karaliais ir karalystėmis.

KARALYSTĖS TĘSTINUMAS KILDINAMAS IŠ MINDAUGO

Laiškuose tvirtinama: ir nekrikščionys teisėtai gali turėti karalių ir karalystę. Gedimino valdžios suverenumas sustiprinamas teigiant jos dieviškąją kilmę: jis, kaip ir Mindaugas, esąs karalius ne iš žmonių, bet iš Dievo malonės.
Šiuo atveju svarbi yra Gedimino laiškus tyrinėjusio ir spaudai rengusio istoriko Stepheno Rowello pastaba: Lietuvos viešpats karaliaus („rex“) titulą vartoja ne pačia bendriausia krašto valdovo, bet apibrėžta, tikslia karaliaus reikšme, nes tuo metu būtent dėl tokio titulo popiežiaus kovota su imperatoriumi.
Sykiu dera atkreipti dėmesį, kad savo teisę į karaliaus titulą Gediminas grindžia gyva tradicija. Dar 1322-aisiais popiežiui Jonui XXII rašytame laiške jis mini „karalių Mindaugą“ (“rex Mindowe“) kaip savo pirmtaką („praedecessor noster“) ir jo valdytą Lietuvą vadina karalyste („regnum“).
Karaliumi čia tituluojamas ir tiesioginis Gedimino pirmtakas brolis Vytenis. Taigi Gediminas esąs savo pirmtakų jau turėtos karalystės paveldėtojas.

POPIEŽIUS PRIPAŽĮSTA KARALIAUS TITULĄ GEDIMINUI

Įsidėmėtina, kad karaliaus titulą Lietuvos valdovui pripažįsta ir pats popiežius: 1324-ųjų birželio 1-osios laišką jis adresuoja „žymiajam ir kilniajam vyrui Gediminui, lietuvių ir daugelio rusų garsiam karaliui“, Gedimino valdomą kraštą laiške vadina karalyste ir linki, kad šio „karališkoji išmintis išganingai grąžintų tą katalikų tikėjimą, kurį aukščiau minėtas pirmtakas [Mindaugas] su savo karalyste buvo priėmęs“.
Taigi visuose šešiuose Gedimino laiškuose nuosekliai keliama Lietuvos karalystės ir jos tęstinumo idėja.
„Karališkasis“ Vilniaus miestas, kaip ir nuolat minimas „karališkasis antspaudas“, yra reikšmingos, neatskiriamos šios idėjos dalys.
Vis dėlto Gediminas, skirtingai nei Mindaugas, skelbiasi esąs ne tik lietuvių, bet ir rusų karalius. Taip pat Žiemgalos, dėl kurios tuomet grūmėsi su Livonijos Ordinu, kunigaikštis ir valdovas.
Taigi jis kalba apie lietuvių ir rusų karalystę bei prie šios karalystės prijungtas, jo kaip kunigaikščio valdomas, žiemgalių žemes.
Ar pagrįstas toks valdovo kalbėjimas? Ką jis reikštų? Regis, verta būtų prisiminti rusų istoriką Levą Gumiliovą, įžvelgusį kryptingas Gedimino pastangas „atkurti iš Vilniaus valdomą senąją Rusios valstybę“.
Išties, vos tapęs didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu, 1315-aisiais Gediminas veržiasi į Brastą. 1316 m. pabaigoje – 1317 m. pradžioje įkuria savarankišką Lietuvos stačiatikių metropoliją. Tikėtina, kad 1322-1323 metų žiemą puola Rusios sostinę Kijevą ir jį palenkia: 1322-ųjų laiške popiežiui Gediminas dar tituluojasi „daugelio rusų karaliumi“, o 1323-iųjų sausio 25-osios ir visuose vėlesniuose laiškuose – jau „visų rusų karaliumi“.

REX IUSTUS – STATĄS BAŽNYČIAS, GERBIĄS KITATAUČIUS BEI KITATIKIUS
Reikšmingas šiuo atveju būtų ir į Lietuvos metraščius patekęs sakytinis lietuvių pasakojimas: pasak jo, Gediminas visų pirma užėmęs Kijevą ir tik tada perkėlęs savo sostinę iš Kernavės į Trakus, o iš Trakų – į Vilnių.
Būtent Lietuvos istorinis pasakojimas esmingai koreguoja Levo Gumiliovo prielaidą: Gediminas siekė ne „atkurti senąją Rusios valstybę“, bet įlieti ją į lietuvių karalių valdomą bendrą „lietuvių ir rusų karalystę“, kurią, popiežiaus padedamas, ketino įjungti į Vakarų krikščioniškąjį pasaulį.
Pasiremdami senuoju Konstantino Sirvydo žodynu, galime numanyti, kad lietuvių kalba pats karalius Gediminas galėjęs tituluotis „lietuvių ir gudų viešpačiu“ (viešai, bendruomenei vadovaujančiu pačiu, vyru), o jo karalystė greičiausiai vadinta „lietuvių ir gudų viešpatyste“.
Ką gi iš Gedimino laiškų sužinome apie „lietuvių ir rusų karalystę“? Kokį savo ir savo viešpatystės vaizdinį „lietuvių ir rusų karalius“ kuria pasauliui?
Gediminas laiškuose iškyla kaip galingas ir teisingas valdovas – „rex iustus“. Jis esąs „Dievo apvaizda didžiausias savo valdose“, kur turįs galią „paliepti ir reikalauti, pražudyti ir išgelbėti, uždaryti ir atverti“.
Tačiau šią galią valdovas pasitelkiantis valdinių gerovei ir teisingumui užtikrinti. Jis rūpinąsis skirtingai tikinčių, skirtingomis kalbomis kalbančių savo valdinių pamaldumu ir sielų išganymu: Vilniuje ir Naugarduke yra pastatęs dvi pranciškonų bažnyčias ir trečią dominikonų, „kad kiekvienas pagal savo apeigas galėtų garbinti Dievą“, tam jis kviečiąs į savo karalystę ir lenkų, žiemgalių bei prūsų kalbas mokančius vienuolius.

GEDIMINO KARALYSTĖ – KIEKVIENAM GEROS VALIOS ŽMOGUI

Gediminui svetimas tironiškas valdymas: tvarką karalystėje kartu su karaliumi kurianti ir sauganti „išmintingųjų taryba“ – „concilium discretorum“.
Iš Dievo malonės valdžią turįs „lietuvių ir rusų karalius“ stovintis Dievo pusėje. Išsakęs laiške popiežiui sutikimą „priimti krikščionių tikėjimą“ ir apie tai pranešęs visam krikščionių pasauliui, jis iškyla kaip teisus „Dievo pradėto darbo“ talkininkas. Prieš jį, jo krikštą ir karalystę veikiantys kryžiuočiai esą šėtono pusėje: jie – „tiesos neigėjai, šėtono garbintojai“, „tikėjimo persekiotojai“, „pikti ir klastingi eretikai“.
Moralinį pranašumą, tam tikrą idealų matmenį laiškuose įgyja ir pati Gedimino karalystė. Į ją atvykti kviečiami tik „neydingo gyvenimo“ dvasininkai, krikščioniškų miestų „garbingi piliečiai“, ji „atidaroma kiekvienam geros valios žmogui“. Dorybingiems atvykėliams žadama karaliaus draugystė – „amicicia“.

RYGOS MIESTO TEISĖ, KOL IŠMINTINGŲJŲ TARYBA NESUMANYS GERIAU
Kviečiamiems riteriams, vasalams ir pirkliams suteikiama laisvė nuo muito ir kelio prievolių, pažadama kiekvieną pagal padėtį apdovanoti pajamomis ir valdomis.
Visiems amatininkams, paprastiems žmonėms užtikrinamas saugumas nuo savivalės ir išvykimo iš karalystė laisvė. Gedimino viešpatystėje jiems pažadama teisės viršenybė: „visi žmonės tesinaudoja civiline Rygos miesto teise, jei paskui nebus geriau sumanyta išmintingųjų tarybos“.
Taigi „lietuvių ir rusų karalius“ ne tik suteikia atvykėliams jiems pažįstamą Rygos teisę, bet ir įsipareigoja su karalystės išmintingaisiais reikalui esant „sumanyti geriau“ – duoti geresnius įstatymus.
Gedimino teigimu, Lietuva esanti pajėgi savarankiškai susikurti tobulesnę tvarką, negu esanti krikščioniškose karalystėse.
Atverdamas savo valdas Vakarų miestų „garbingiems piliečiams“, jis juos patikina: „nustatysime tokią savitarpio taiką, kad apie panašią krikščionys niekada nė negalvojo“. Savimi ir savo karalyste pasitikinčio, save ir savo karalystę vertinančio nekrikščionio viešpaties žodžiai. Viešpaties, siekiančio lygiaverčio dialogo su krikščioniškuoju pasauliu.

VESTERNIZACIJAI ATVERIAMAS NE TIK VILNIUS, BET IR VISA KARALYSTĖ
Pastebėtina, kad Gedimino laiškuose iškyla ne miškų krašto, bet derlingų žemių viešpatystės vaizdinys. Atvyksiantiems žemdirbiams pažadama ne tik teisė dešimt metų dirbti žemę be mokesčių, bet derlingesnė nei kitur žemė: „pas mus grūdas bus daug gausesnis, negu įprasta kitose karalystėse“.
Spėtina, kad karalius čia kalba ir apie Rusios žemes. Neturėtume užmiršti: Gediminas Vakarų krikščionims atveria ne tik Vilnių, ne tik Lietuvą, bet ir Rusią. Jis kalba apie visos „lietuvių ir rusų karalystės“ vesternizavimą.
Gedimino laiškuose nuolat pabrėžiamas jo apsisprendimo krikštytis tvirtumas, jo duoto žodžio patikimumas, neatšaukiamumas: „pirmiau geležis pasikeis į vašką ir vanduo pavirs plienu, negu mes atšauksime mūsų ištartą žodį“.
Ir sykiu valdovo tekstus yra persmelkęs didelis nerimas – apie jį vis užsimenama. Gediminas sakosi laukiantis popiežiaus pasiuntinių su atsakymu dėl jo krikšto „diena iš dienos su dideliu būkštavimu ir nekantrumu“. Teigia, kad pasiuntinių delsimas jam „kelia begalinį susirūpinimą“, nes jis trokštąs, „kad greičiau būtų pabaigtas Dievo darbas ir niekais pavirstų klastinga apgaulė“.

KODĖL KRIKŠČIONIŠKOS LIETUVOS KARALYSTĖS IDĖJA ĮSTRIGO?
Regis, šio didžio nerimo būta pagrįsto. 1324-ųjų rudenį į Vilnių pagaliau atvykę popiežiaus legatų pasiuntiniai sužino, kad karalius Gediminas „visai nebenori priimti Kristaus tikėjimo“: valdovas savo sprendimą pakeitęs, kai sulaukęs kryžiuočių papirktų žemaičių ir rusų grasinimo jį su sūnumis bei artimaisiais „išvaryti iš jo karalystės ir visai išnaikinti“, jei jis krikšto neatsisakysiąs.
Taigi Gedimino laiškai mums kalba ir apie neišsipildžiusią Lietuvos istoriją, apie neįgyvendintą krikščioniškos Mindaugo karalystės susigrąžinimo projektą, apie XIV amžiaus pradžios Vakarų pasaulyje taip ir neįtvirtintą „lietuvių ir rusų karalystę“.
Jie pasakoja apie lietuvių viešpatį, kuris, pasak popiežiaus legatų pasiuntinių, galėjęs „pasidaryti toks galingas ir didelis valdovas bei karalius, koks begali būti šiame pasaulyje“, bet, deja, tokiu netapęs.
Sausio 25-osios laiške Gediminas sako, kad žinią apie būsimą krikštą siunčiąs „tiek esantiems ir nesantiems, tiek būsimiesiems“ – „tam presentibus, absentibus quam futuris“.
Taigi – ir mums. Taigi ir mes, būsimieji, buvome jo lūkesčiuose. Tad būtų mandagu į „lietuvių ir rusų karaliaus“ kreipinį, kad ir po septynių šimtmečių, pagal išgales ir išmanymą atsakyti ir dialogą su juo pratęsti.
[Remtasi Vladimiro Pašutos ir Irinos Štal, taip Stepheno Rowello parengtais, Marcelino Ročkos, Sigito Narbuto, Stepheno Rowello verstais Gedimino laiškais.]
Titulinis pav: 1323 metų sausio 25 dienos Gedimino laiško tuometinis nuorašas, saugomas Rygoje, Latvijos valstybės istorijos archyve. Nuotraukoje išryškintas laiške minimas Vilniaus vardas.

Lietuvos Valdovų rūmai. Foto: D.Kuolys

Lietuvos Valdovų rūmai. Foto: D.Kuolys

Komentarai

  1. Pskovą 1266-1299 metais valdė lietuvių kunigaikštis Daumantas, nuo 1323 ( pirmo Vilniaus paminėjimo metraščiuose laiku)- jo sūnus Dovydas Daumantaitis,1342-1349 metais- Andrius Algirdaitis, Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Algirdo sūnus.

  2. Taip pat rašoma „Were dat de Novgarden koningh mit deme
    Lettoweschen koninghe uppe de Novgardere ten wolde,dar scholde wi ere
    helpere to wesen…._,“-„Jeigu Naugardo [turėtų būti: Pskovo] kunigaikštis ( karalius -JPN) norės žygiuoti su lietuvių kunigaikščiu (karaliumi-JPN) prieš naugardiškius, mes turėsime pastariesiems padėti…“
    Taigi, Gediminas nevaldė Pskovo, juolab Naugardo ( Novgorodo).

  3. Citata iš straipsnio: „Gediminas: „Gedeminne“. Tik po vardo rašomi titulai – „Dievo malone lietuvių ir rusų karalius, Žiemgalos kunigaikštis ir valdovas“: „Dei gratia letphinorum ruthenorumque rex, princeps et dux Semigallie“.

  4. „Dit is de vrede den de mester van Liflande unde de koningh van Lettowen hebbet ghemaket unde ludet in aldusdanighen worden ….“( “ Štai taika, kurią sudarė Livonijos magistras ir Lietuvos karalius ir išreiškė tokiais žodžiais….“ Iš 1338 m. Gedimino susitarimo su Livonijos magistru. ) . Apie rųsų karalių čia lyg ir neužsimenama.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Paviljonas

VILNIUS EKSPONUOS ISTORIJĄ: Laukiama paviljono architektūrinių idėjų

2022 balandžio 19Be komentarųPILOTAS.LT

Vilnius ruošiasi 700 metų jubiliejui – architektai pakviesti sukurti paviljoną Gedimino kalno papėdėje. Būsimos paviljono ekspozicijos šerdis – pagal unikalią ir anksčiau nepublikuotą archyvinę medžiagą

Karalius Gediminas

IN CIVITATE NOSTRA VILNA, 1323: Karaliaus Gedimino laiškų šviesa ir perspektyva

2022 sausio 284 KomentaraiDarius Kuolys

Lygiai po metų – 2023-iųjų sausio 25-ąją – sukaks septyni šimtmečiai, kai pirmąsyk paminėtas Vilnius. Ir išsyk – kaip karaliaus miestas, kaip didelės Europos valstybės

kariau_ka_210200_e01_xxx

KARIAUTI PRATUSI TAUTA: Parodos katalogo virtualus pristatymas

2021 vasario 22Be komentarųPILOTAS.LT

Metų pradžioje virtualiai atidaryta Tarptautinė paroda „Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII–XIV a.“. Vasario 24 dieną rengiamas jos katalogo pristatymas. 2021 m. vasario 24

LDK karinis elitas

KARIAUTI PRATUSI TAUTA: Parodos apie XIII–XIV a. lietuvių karinį elitą virtualus atidarymas

2021 sausio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Tarptautinė paroda „Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII–XIV a.“ buvo įrengta ir paruošta atverti lankytojams dar 2020 m. lapkričio 10 d., tačiau dėl sudėtingos

radvi_01_xxx

DIDIEJI RADVILOS: Kunigaikščių istorijos ir paveldo paroda Valdovų rūmuose

2019 spalio 112 KomentaraiPILOTAS.LT

Valdovų rūmuose, Vilniuje ką tik atidaryta paroda „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“. Parodoje rodoma daugiau nei 350 eksponatų, surinktų iš bemaž 40 atminties institucijų, bažnyčių,

Kėdainių vytinė

KĖDAINIAI GAIVINA LAIVYBĄ: Pristatys LDK pavyzdžio medinę vytinę

2019 birželio 61 KomentarasPILOTAS.LT

Medinį tiltą (arch. R.Palys) neseniai pasistatę Kėdainiai, siūlo prisiminti Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) laikų laivybą mediniais laivais. Šeštadienį naujojoje prieplaukoje bus pristatyta neseniai čia į

Giedrius Kazimierėnas

ISTORIJA PAVEIKSLUOSE: Milžiniški G.Kazimierėno paveikslai Lietuvos nacionaliniame muziejuje

2019 balandžio 25Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma tapytojo, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureato Giedriaus Kazimierėno darbų paroda. 6 įspūdingo dydžio paveiksluose G.Kazimierėnas pristato svarbiausius ir įsimintiniausius

M.Skudutis

VIDENIŠKIŲ GENIUS LOCI: Paroda „Kunigaikšių Giedraičių žemės beieškant“

2019 kovo 5Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus rotušėje atidaroma paroda „Kunigaikšių Giedraičių žemės beieškant“. Pernai Videniškių kūribinėse laboratorijose buvojo ir genius loci atmosferą kūriniuose įamžino gerai žinomi lietuvių dailininkai. KILDINO SAVE

Kazimieras Simonavičius

SALVĖMIS PAGERBS LDK IŠRADĖJĄ: Vilniuje atidengiama skulptūra K.Simonavičiui

2018 lapkričio 13Be komentarųPILOTAS.LT

Bajoras ir karininkas Kazimieras Simonavičius – didis artilerijos inžinierius, raketų išradėjas. Šiai iškiliai LDK asmenybei pagerbti skirta skulptūra bus atidengta Vilniaus skvere. Lapkričio 21 dieną

teodo_uk_181000_e01_xxx

EUROPOS KULTŪROS KELIAI: Ukrainoje atidaryta Teodoro Karijotaičio ekspozicija

2018 spalio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Mukačėvės (Palanoko) pilyje, Ukrainoje ką tik atidarytas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vaikaičio Teodoro Karijotaičio istorinės atminties kambarys. Ekspozicija įamžina bendrą Lietuvos ir Ukrainos istorinį paveldą.

Kęstutis ir Birutė

KĘSTUČIO IR BIRUTĖS LAIKŲ KULTŪRA: Konferencija Palangos Gintaro muziejuje

2018 rugsėjo 20Be komentarųPILOTAS.LT

Palangos Gintaro muziejuje įvyks Baltų vienybės dienos paminėjimui skirta konferencija „Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Kęstučio ir Birutės laikų kultūra“. Konferencijoje Lietuvos mokslininkai pateiks savo tyrimų temas,

Pažinimo centras „Tartle“

NAUJAS MUZIEJUS UŽUPYJE: Per 7.000 su Lietuvos istorija susijusių meno darbų

2018 rugpjūčio 31Be komentarųPILOTAS.LT

Nuo šiol Vilniuje, Užupyje pristatomoje privačioje kolekcijoje galima gyvai pamatyti unikalias Lietuvos meno ir istorijos vertybes – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų privilegijas rašytas ant

Merkinė

MERKINĖS AIKŠTĖS PERTVARKA: Šaukiamos kūrybinės dirbtuvės architektams

2018 rugpjūčio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Architektai, įvairių sričių specialistai bei menininkai kviečiami į kūrybines dirbtuves dėl Merkinės miesto centrinės aikštės pertvarkymo. Merkinė – vienas seniausių Lietuvos miestų (1359), ilgą laiką

Medininkų pilis

MEDININKŲ PILIES APGULTIS: LDK pilyje atgims Viduramžių gyvenimas

2018 gegužės 3Be komentarųPILOTAS.LT

Prieš kelerius metus lankytojams atidaryta istorinė Medininkų pilis siūlo prisiminti senuosius šlovingus laikus. Gedimino pastatytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gynybinis statinys vienai gegužės dienai taps tikra

pilys_lt_170400_e01_xxx

LDK PASIDIDŽIAVIMAS: Erdviniai pilių paveikslai Pažaislio vienuolyne

2017 balandžio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune, Pažaislio vienuolyne įsikūrusiame svetingumo komplekse „Monte Pacis“ ką tik atidaryta paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys“. Didelio populiarumo visoje Lietuvoje susilaukianti keliaujanti paroda eksponuoja 20

pilys_pl_170100_e01_xxx

LDK PILYS 3D FORMATU: Istorinių paveikslų paroda Alytuje

2017 sausio 13Be komentarųPILOTAS.LT

Alytaus kraštotyros muziejuje atidaroma istorinių paveikslų paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys paveiksluose“. Parodoje pateikiama 20 erdvinių paveikslų įvairiomis istorinėmis temomis. Kiekviename paveiksle vaizduojamai situacijai yra

images_phocagallery_4058_istor_sena_1510_4058_tit-2_graviur kaunas

VDU ISTORIKŲ NAUJIENOS://KAUNO SENAMIESČIO TYRIMAI IR INTERPRETACIJOS

Keturi Vytauto Didžiojo universiteto istorikai, remdamiesi istorinių, architektūros ir archeologijos tyrimų duomenimis sumanė atskleisti Kauno senamiesčio kultūrinę ir istorinę savastį tarpdisciplininėje perspektyvoje.

images_pulsas_foto_3947_bazny_vn_150800_e01_xxx

VILNIAUS IR KIJEVO JUNGTYS://PASKAITA UKRAINOS NEPRIKLAUSOMYBĖS PROGA

Ukrainos Nepriklausomybės dienos proga Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos organizuoja paskaitą „Ostrogiškiai: Vilniaus ir Kijevo likimo jungtis“. Dr. Genutės Kirkienės paskaita vyks Vilniaus bazilijonų

images_pulsas_foto_3737_gobel_lt_140900_e01_bra

LIETUVOS DIDIKŲ GOBELENAI://MOKSLINĖ MONOGRAFIJA PRISTATYTA VAŠINGTONE

Vašingtone pristatyta Lietuvos valdovų gobelenų kolekcija. Mokslinę monografija „Tapestries of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania“ („Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenai“) apie

images_phocagallery_3224_Orsos musio medalis_pav_3224_tit_Orsa 1

ŽYMIM PERGALĖS ORŠOS MŪŠYJE 500-METĮ://PROGINIS L.KALINAUSKAITĖS MEDALIS

2014 rugpjūčio 20Be komentarųAudrys Karalius

Rugsėjo 8-ąją minėsime Oršos mūšio 500-metį. Didžiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinė pergalė prieš Rusiją, pasiekta 1514-aisiais, kai 30.000 mūsų karių ties Orša (dabartinės Baltarusijos šiaurė)

images_phocagallery_2908_valionyte_pav_2908_Valionyte_tit

DIDŽIOJI LIETUVA://BIRUTĖS VALIONYTĖS TRITOMYJE – ĮSPŪDINGA LDK ARCHITEKTŪRA

Dažnai savo istoriją suvokiame fragmentiškai, tarsi sunkiai skaitomą, neužtemdytoje salėje demonstruojamą ilgą ir trūkinėjančią begarsio kino juostą. Laiko nuotolis ir be sistemos pabirusių nematerialių faktų

images_pulsas_foto_2467_valdo_vn_110300_e01_BRA

ATSTATYTIEJI VALDOVŲ RŪMAI://AUTORIAI KVIEČIA ARCHITEKTUS Į EKSKURSIJĄ

Atstatytųjų Lietuvos valdovų rūmų autorių kolektyvas pakvietė kolegas apžiūrėti jų užbaigtos statybos dalį. Tai išskirtinė proga pamatyti rūmus dar prieš muziejaus ekspoziciją. Architektų ekskursija numatyta

images_pulsas_foto_1999_aleks_pl_120900_e01_xxx

PASKUTINIAI LDK PILIEČIAI://MICKEVIČIAUS IR MILOŠO GYVENIMO PĖDSAKAIS

Fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius kiek anksčiau parengė įsimintiną fotografijų ciklą  „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šešėliuose“, kuriame pateikė Lietuvos senosios valstybės atspindžių. Vilniaus „Prospekto“ galerijoje atidaroma jo paroda

images_pulsas_foto_1745_aleks_fo_120500_e01_xxx

CERKVĖS IR LDK ATSPINDŽIAI//A.ALEKSANDRAVIČIAUS KŪRYBOS VAKARAS

Gegužės 7 dieną Panevėžyje, G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyks fotomenininko Algimanto Aleksandravičiaus kūrybos vakaras. Bus pristatomas Lietuvos stačiatikių cerkvėms skirtas fotografijų albumas bei pristatytas LDK

images_pulsas_foto_1678_lietu_ze_1600_e02

XXIII VILNIAUS AUKCIONAS//SPECIALIAI LIETUVOS MENO IR ISTORIJOS GURMANAMS

Balandžio 5 dieną Tolerancijos centre įvyks XXIII Vilniaus aukcionas. Jame iš pristatoma iš esmės tik Lietuvos dailė, Lietuvos grafika bei lituanistiniai žemėlapiai. Tarp aukcione siūlomų