Vilniuje atidaroma pirmoji Torūnės šiuolaikinio meno centro organizuojamo projekto „Vladislovas Starevičius – animacijos pasaulio pionierius“ paroda. Vėliau projektas bus pristatomas Kaune, LDS galerijoje „Meno parkas“.
KŪRĖJO NEPASIDALINA NET KELIOS ŠALYS
Lapkričio 26 dieną (penktadienį) 18 val., LDS galerijoje „Arka“, Vilniuje įvyks pirmosios Torūnės šiuolaikinio meno centro organizuojamo projekto „Vladislovas Starevičius – animacijos pasaulio pionierius“ parodos atidarymas. Paroda galerijoje „Arka“ bus eksponuojama iki metų pabaigos.
Projektu siekiama supažindinti visuomenę su kino istorijai ir lėlinei animacijai itin reikšminga V.Starevičiaus asmenybe bei tarptautinėje scenoje reprezentuoti kūrėjo nuopelnus animacijos raidai. Skirtingų šalių siekį „nusisavinti“ autorių kaip savo nacionalinę vertybę pagrindžia tai, kad Rusijoje kūrėjas vadinamas Rusijos animacinio kino pradininku, Lenkijoje – lenkų kinematografininku, pirmojo pasaulyje lėlinio filmo autoriumi, o prancūzai nemažą V.Starevičiaus meninio paveldo dalį įvardija kaip prancūzų animacinio kino klasiką.
ANIMATORIUS KŪRYBINĮ KELIĄ PRADĖJO KAUNE
1965 m. mirusio menininko kūrybinį palikimą sudaro 45 filmai. Pirmoji lėlių animacija „Elniaragių kova“ sukurta 1910-siais V.Starevičiui pradėjus dirbti Kauno miesto muziejuje, kuris užsakė menininkui sukurti dokumentinius filmus. Šiam užsakymui įgyvendinti V.Starevičius įsigijo kamerą. Tuomet ir prasidėjo jo kaip filmų kūrėjo karjera. Pirmasis visuotinio pripažinimo sulaukęs buvo lėlių animacijos trumpametražis filmas „Gražioji Lukanida“. Nuo tada jis sukūrė daugybę filmų, kurie pasklido po visą pasaulį, pasiekdami net Kiniją ir JAV. Nors menininkas laikomas animacijos klasiku ir vadinamas „Europos Disnėjumi“, o jo filmai įkvėpė tokius kūrėjus kaip Tim Burton, brolius Quay ir Wes Anderson, Lenkijoje ir Lietuvoje jis vis dar mažai žinomas. Tai lėmė sudėtinga menininko biografija.
PARODOMS PASIRINKTI VILNIUS IR KAUNAS
Vykdant šį projektą Torunės šiuolaikinio meno centras kolekcijas formuoja remdamasis Lenkijos ir Prancūzijos kolekcijomis, nuotraukomis iš lenkiškų žurnalų, spaudos apžvalgų, naudoja originalias scenografines detales ir lėlių dizainą bei pristato filmus.
Projekto parodoms pasirinkti du miestai – Vilnius ir Kaunas – yra glaudžiai susiję su menininko gyvenimu ir kūryba. Kaunas – menininko vaikystės ir jaunystės miestas. Čia pradėta menininko karjera (pirmiausia kaip tapytojo, satyriko, fotografo, vėliau filmų kūrėjo). Vilniuje prabėgo studijų laikai. Netrukus įvyksianti paroda galerijoje „Arka“ akcentuoja menininko kūrybos tarptautinį mastą ir svarbą. Paroda Kaune numatyta „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ metu. Joje bus pristatyta šio žinomo autoriaus Kauno ir Maskvos laikotarpių pasiekimai fotografijos, tapybos, karikatūrinio žanro srityse ir, žinoma, pirmosios animacijos.
Vladislovas Starevičius buvo Sausio sukilimo dalyvių Aleksanderio Starewicziaus ir Antoninos Legęckos sūnus, gimęs 1882 m. Maskvoje. Po motinos mirties išsiųstas pas senelius į Kauną, kuriame prabėgo būsimojo kūrėjo vaikystė ir jaunystė, 1912 m. su šeima V.Starevčius nuvyko į Maskvą, iš kur 1919 m., bėgdamas nuo bolševikų, atvyko į Paryžių ir praleido jame visą savo likusį gyvenimą. Enciklopedijose V.Starevičius įprastai minimas kaip rusų tautybės kino kūrėjas su lenkiškomis šaknimis, gyvenęs ir kūręs Prancūzijoje. Jo kilmės komplikuotumą atskleidžia dažnai rašytiniuose šaltiniuose skirtingai interpretuojamas menininko vardas, tačiau Lenkijai jis visada bus Władysław Starewicz, nes savo lenkišką kilmę pats menininkas pabrėžė iki pat gyvenimo pabaigos.
Projekto idėjos autorius: Krzysztof Stanisławski. Kuratorius Lietuvoje: Arvydas Žalpys. Projekto koordinatorės: Paulina Kuhn, Isabella Stanislavska. Koordinatoriai Lietuvoje: Airida Rekštytė, Povilas Ramanauskas. Filmų koordinatoriai: Radosław Osiński, Piotr Waśniewski. Produkcija: Wojciech Ruminski. Parodą organizuoja: LDS galerija „Arka“. Partneriai: Lenkijos Institutas Vilniuje, Lietuvos dailininkų sąjunga. Projektą remia Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos programa „Įkvepianti kultūra”.
Parengta pagal Krzysztof Stanislawski informaciją.
Titulinis pav.: Projekto „Gražioji Lukanida“ piršinys, V.Starevičius, 1911 m., Torunės šiuolaikinio meno centro archyvas.
