Duomenys apie atliktus kultūros paveldo tyrimus šiandien yra išsibarstę po skirtingas įstaigas, o vieningos skaitmeninimo sistemos nėra. Valstybinė kultūros paveldo komisija pasiūlė reorganizuoti Kultūros paveldo centrą šiam suteikiant tokių duomenų apie kultūros paveldą valdytojo funkciją.
PAVELDOTVARKOS PAMATAS – TYRIMAI
Kaip rašoma Valstybinės kultūros paveldo komisijos pranešime, informacijos, kur rasti vienus ar kitus kultūros paveldo tyrimų duomenis, trūksta. Tokia praktika neretai lemia, kad tyrimai dubliuojami, kas nėra efektyvus lėšų panaudojimas. Tai galėtų padėti išspręsti Kultūros paveldo centro reorganizavimas.
Lietuvoje tyrimų ir jų pagrindu atliktų darbų archyvavimas, saugojimas ir viešinimas yra viena esminių neišspręstų kultūros paveldo apsaugos sistemos sudedamųjų dalių. Valstybinę politiką formuojančios institucijos iki šiol nesugebėjo pasiūlyti tvarių problemos sprendimo būdų.
„Kultūros paveldo tyrimai – yra paveldotvarkos pamatas. Tyrimai yra būtent patys svarbiausi, kai kalbame apie praktiką – projektavimą ir iš to sekančius darbus. Svarbiausi, nes tai lemia fizinę paveldo būklę, autentiškumo ir vientisumo išsaugojimą“, – pabrėžia Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
VERTINGI DUOMENIS YRA PRARANDAMI
Kultūros paveldo tyrimų duomenys yra talpinami daugybėje privačių archyvų ir institucijų, kurios yra didesne dalimi nesusijusios su paveldo tyrimais bei apsauga, fonduose. Trūkstant duomenų paveldo apsaugoje priimami klaidingi sprendimai, dažni tyrimų dubliavimo atvejai, taipogi pažeidžiamas informacijos viešumo principas. Prarandami vertingi duomenys, be naudos išeikvojami visuomenės intelektiniai ir materialiniai ištekliai.
Siūloma Kultūros ministerijai inicijuoti kultūros paveldo tyrimų sąvado parengimą, kuriame būtų pateiktos trumpos tyrimų dokumentų anotacijos ir nurodytos jų saugojimo vietos. O štai išplėstiniame – ir prieigos prie galimai platesnės informacijos per esamas sąsajas į pagrindines duomenų bazes.
Lietuvoje veikia virš 400 duomenų bazių, tačiau jos tarpusavyje nėra susietos. Kultūros vertybių registras nėra susietas su E-paveldo sistema ir artimiausiu metu nėra duomenų, kad būtų imamasi aktyvių veiksmų sąsajai sukurti. Šią problemą Kultūros paveldo departamento prašoma spręsti neatidėliojant.
Kultūros ministerijai siūloma Kultūros paveldo centrą pertvarkyti į kultūros paveldo tyrimų ir dokumentavimo centrą, kuris ir atliktų šio sąvado valdytojo funkcijas. Taipogi institucija turi būti įpareigota pasirūpinti tyrėjų asmeniniais archyvais, reorganizuojamų paveldosaugos įstaigų, be valdytojų likusių fondų, iki skaitmeninio laikotarpio sukurtą tyrimų ir restauravimo darbų medžiaga.
INFORMACIJA NĖRA SISTEMINGAI KAUPIAMA IR VIEŠINAMA
„Siūlyti tokį sprendimą, nutarėme po viso ciklo tarpinstitucinių susitikimų. Juk nėra nei logiška, nei ekonomiškai efektyvu tuos pačius tyrimus vykdyti dar kartą, vien dėl to, kad informacija nėra sistemingai kaupiama ir viešinama. Dar blogiau, jeigu dėl duomenų stygiaus nukenčia kultūros paveldas, priimami jam nepalankūs sprendimai. Todėl medžiagą būtina kaupti, sisteminti. Manome, kad šią funkciją puikiai galėtų vykdyti Kultūros paveldo centras“, – priduria Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė.
Kultūros paveldo departamente, jo teritoriniuose skyriuose, savivaldybių skyriuose, mokslo įstaigose ar kitur esanti medžiaga dažnu atveju nėra tvarkoma. Kultūros paveldo departamentas į Kultūros vertybių registrą talpina tyrimų medžiagos nuorodas, atskirais atvejais ataskaitas, tačiau neskiria dėmesio fiziniam į duomenų bazę nepatekusios medžiagos archyvavimui centriniame padalinyje ir teritoriniuose skyriuose. Pastarųjų atveju vertingų duomenų saugojimas galimai yra chaotiškas ir problematiškas, kas kelia nerimą.
Vangiai kaupiami duomenys ir apie į Kultūros vertybių registrą neįtrauktus, sunykusius ar nykstančius, tačiau paveldo suvokimui svarbius objektus.
Be to, Kultūros paveldo objektams skirtus tyrimus reglamentuojantys paveldo tvarkybos reglamentai yra painūs, tarpusavyje nesusieti. Kai kuriais atvejais – iki šiol nebaigti formuoti. Išimtimi galima laikyti archeologinio paveldo sritį, kurioje elgesio su tyrimais tvarka įteisinta vienu dokumentu.
KREIPĖSI Į KULTŪROS MINISTERIJĄ
„Kultūros ministerijos prašome skubos tvarka parengti kaupimo, archyvavimo, prieinamumo ir viešinimo tvarką. Tuo pačiu panaudojant esamų paveldosaugos institucijų įdirbį, patirtį, materialinius ir žmogiškuosius išteklius. Naujoji strategija turi padėti rasti reikiamą informaciją, tiek specialistams, tiek visuomenei“, – akcentuojama pranešime spaudai.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, LR Prezidento ir Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.
Parengta pagal Valstybinė kultūros paveldo komisijos informaciją.
Titulinė nuotrauka: ©PILOTAS.LT
