NERINGA DIČIUVIENĖ (1931 – 2020): In memoriam architektūros Mokytojai

Šiandien mirė architektė ir architektūros pedagogė Neringa Dičiuvienė, išleidusi į Lietuvą aibę urbanistiškai temperuotos architektuomenės…

Neringa Listopadskytė-Dičiuvienė gimė 1931 m. balandžio 15 d. Ukmergėje (mirė 2020 lapkričio 13 d. Vilniuje) Lietuvos kariuomenės pulkininko leitenanto Juozo Listopadskio šeimoje. Lietuvos inžinierė architektė, humanitarinių mokslų daktarė.
1955-aisiais Neringa įgijo inžinieriaus-architekto specialybę Kauno politechnikos institute (dabar KTU) ir 1956–1966 dirbo Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialo architekte, kur ištekėjo už žymaus architekto Vytauto Dičiaus.
1969–1971 m. N.Dičiuvienė dėstė Kauno politechnikos institute, o 1971–1987 m. – Vilniaus inžinerinio statybos instituto Urbanistikos katedroje(dabar VGTU).
1971-aisiais N.Dičiuvienė apgynė daktaro disertaciją „Rajono aptarnavimo faktoriaus reikšmė mažo miesto vystymui LTSR rajonų centrų pavyzdžiu“ (1971 m, Vilnius). Paskelbė 15 mokslinių straipsnių, VISI (dabar – VGTU) Urbanistikos katedroje atliko 4 tiriamuosius darbus (1972 – 1987, su kitais).
Architektūros pedagogė Neringa Dičiuvienė buvo mėgiama studentų ir ne kartą buvo renkama populiariausia Architektūros fakulteto dėstytoja. Jai buvo būdinga tolerancija, gebėjimas įsigilinti į kūrybinius studentų ieškojimus ir nejuntamas poveikis kreipiant būsimus architektus kontekstualumo, darnos ir pagarbos istorijai kryptimi.
N.Dičiuvienė bus laidojama Kauno Petrašiūnų kapinėse, Listopadskių šeimos kapavietėje.
Titulinė nuotrauka: iš knygos „Lietuvos architektai“.