Neseniai posėdžiavusi Kultūros paveldo departamento Trečioji nekilnojamojo turto paveldo vertinimo taryba nusprendė Mykolo Žilinsko dailės galerijos pastatą įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Naujasis pastato statusas jo architektūrai garantuoja teisinę apsaugą, kuri neseniai renovuoti pradėtam Kauno postmodernistinės architektūros grynuoliui yra gyvybiškai svarbi.
1989 metais Kauno Nepriklausomybės aikštėje atidarytas Postmodernistinis Mykolo Žilinsko dailės galerijos pastatas (arch. E.Miliūnas, K.Kisielius, S.Juškys) Kultūros vertybių registre įregistruotas kaip pavienis kultūros paveldo objektas (aktas Nr. KPD-SK-425). Trečiosios nekilnojamojo turto paveldo vertinimo tarybos priimtame dokumente detaliai išvardintos jo vertingosios savybės. Mykolo Žilinsko dailės galerijos pastato juridinei apsaugai itin svarbų sprendimą priėmusią Nekilnojamojo turto paveldo vertinimo tarybą sudarė Mindaugas Bertašius (pirmininkas), Giedrius Janauskas, Aušrinė Cemnolonskė, Nijolė Steponaitytė, Aušra Mlinkauskienė, Jolita Kančienė, Kristina Vaitkevičienė.
PILOTAS.LT šią vasarą skelbė, jog Mykolo Žilinsko dailės galerija uždaroma rekonstrukcijai, o pastarosios projektą parengė mažiausią kainą pasiūliusi vilniečių bendrovė „Eksploit“ (arch. I.Pažemeckienė). Rangos darbai finansuojami Europos sąjungos ir Kultūros ministerijos lėšomis. Vienas galerijos projekto autorių architektas Saulius Juškys bei šalies architektūrinė visuomenė tuomet nuogąstavo, jog vienas pačių ryškiausių postmodernizmo architektūros pavyzdžių Lietuvoje gali būti renovuojamas neatsakingai, nebranginant jo architektūros. Mykolo Žilinsko dailės galerijos pastatą įrašius į Kultūros vertybių registrą, šis įgavo juridinį pagrindą išsaugoti tiek architektūrinę visumą, tiek ir vertingus architektūrinius elementus bei detales.
Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras galioja nuo 2005 metų, jį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Nekilnojamosios kultūros vertybės į šį reikšmingą paveldosaugai dokumentą įrašomos Vertinimo tarybai nusprendus, kad objektui reikalinga apsauga.
Parengta pagal PILOTAS.LT informaciją.
Titulinė nuotrauka: ©PILOTAS.LT
Mykolo Žilinsko dailės galerija (arch. E.Miliūnas, K.Kisielius, S.Juškys; 1989 m.) – vienas ryškiausių Lietuvos postmodernizmo architektūros pavyzdžių. Foto: ©PILOTAS.LT
Mykolo Žilinsko dailės galerija (arch. E.Miliūnas, K.Kisielius, S.Juškys; 1989 m.) – vienas ryškiausių Lietuvos postmodernizmo architektūros pavyzdžių. Foto: ©PILOTAS.LT
Mykolo Žilinsko dailės galerija (arch. E.Miliūnas, K.Kisielius, S.Juškys; 1989 m.) – vienas ryškiausių Lietuvos postmodernizmo architektūros pavyzdžių. Foto: ©PILOTAS.LT
Mykolo Žilinsko dailės galerija (arch. E.Miliūnas, K.Kisielius, S.Juškys; 1989 m.) – vienas ryškiausių Lietuvos postmodernizmo architektūros pavyzdžių. Foto: ©PILOTAS.LT
Rutali
( 2020-10-29 )
Berods Martyno Mankaus paskaitoje buvo demonstruojami geriausių postmodernizmo architektūros pavyzdžiai Lietuvoje. Bet panašu,kad mūsų “ vertintojai“ tų paskaitų nelankė…
šiaip
( 2020-10-29 )
Šiaip tai tas pastatas prastas, jo postmodernizmas kirviškas.
to šiaip
( 2020-10-29 )
https://www.facebook.com/media/set/?set=a.354204921606866&type=3
Jolita Kančienė
( 2020-10-28 )
M. Žilinsko galerijos įrašymas į Nekilnojamųjų kultūros paveldo registrą atskleidžia kelias itin opias problemas – sovietinio ( ir post sovietinio ) laikmečio
pastatų architektūros vertinimą ir „Viešųjų pirkimų “ absurdą. Pastarojo analogas – paveikslo ar kito meno kūrinio pirkimas už mažiausią kainą. M. K. Čiurlionio muziejaus 2019.08.01 paskelbtą M.Žilinsko galerijos MODERNIZACIJOS viešųjų pirkimų konkursą laimėjus bendrovei “ Eksploid“ ( arba X – nesvarbu), pasiūliusiai mažesnę kainą nei originalaus projekto autoriai, tp. dalyvavę pirkimuose, kilo nerimas dėl galimos /tikėtinos statinio vertės nesuvokimo ir – modernizacijos procese – jos naikinimo. KPD Vertinimo Taryboje (III-je) ilgai dirbome su šiuo objektu – vertingąsias savybes ( ty saugotinus elementus) svarstėme 3 ar 4 kartus. Reikėjo rasti konsensusą tarp trijų autorių , turinčių skirtingus požiūrius į tai, ką reikia saugoti ir naudotojo – M.K.Čiurlionio muziejaus, norinčio didelių ( pragmatiškų ) pokyčių. Didžiausios diskusijos kilo dėl tūrio – P.Mazūro skulptūros „Žmogus“ pjedestalo: ar saugoti jį esamame pavidale ty, padengtą granito plokštėmis, ar palikti galimybę jį įstiklinti , įruošiant jame kavinę ar kt. naudojamą patalpą. Šiuo klausimu visų „proceso“ dalyvių, net ir autorių, nuomonės išsiskyrė.
m.g.
( 2020-10-27 )
Kauno centre teko matyti ir daugiau postmodernizmo ( Donelaičio g. prie Lietuvos banko, Gertrūdos g. ir pan.),tad vertintojai turėtų greičiau vertinti,kol dar jo nesueuroremontavo.
re
( 2020-10-26 )
Gal ir kiti ryškūs postmodernizmo pavyzdžiai gaus valstybinę apsaugą?