KAUNAS NUTRAUKĖ TYLĄ: Pasirašyta M.K.Čiurlionio koncertų centro projektavimo sutartis

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rolando Paleko vadovaujamas architektų kolektyvas M.K.Čiurlionio koncertų centro Kaune tarptautinį konkursą laimėjo dar 2017-aisiais. Po šio skambaus įvykio bene 3 metus trukusią tylą ką tik nutraukė žinia, jog projektuoti šį svarbų objektą Kauno savivaldybė pagaliau pasirašė sutartį su UAB „Paleko archstudija“ bei UAB „Baltic Engineers“.

SUBŪRĖ STIPRIĄ SPECIALISTŲ KOMANDĄ
M.K.Čiurlionio koncertų centro Kaune tarptautinį architektūros konkursą 2017-aisiais surengė Didžiosios Britanijos konsultacijų kompanija „Malcolm Reading Consultants“. Jame dalyvavo net 119 projektinių idėjų iš pasaulio 36 šalių, o laimėjo – užsieniečius aplenkęs žinomas „Paleko archstudijos“ kolektyvas iš Vilniaus.
Kaip praneša Kauno miesto savivaldybė, ką tik pasirašyta M.K.Čiurlionio koncertų centro projektavimo sutartis su UAB „Paleko archstudija“ ir UAB „Baltic Engineers“. Teigiama, kad lietuviai dėl teisės projektuoti šį objektą varžėsi su architektų kompanija iš Jungtinės Karalystės. „Ruošiantis deryboms buvo suburta stipri vietinių ir užsienio specialistų komanda: inžinieriai, hidrologai ir hidrotechnikai, akustikos ekspertai iš Lietuvos ir Švedijos. Džiaugiamės, kad atliktas nemažas įdirbis buvo teigiamai įvertintas derybų metu ir dar kartą atnešė mums pergalę“, – sakė bendrovės „Baltic Engineers” generalinis direktorius Darius Kvedaras.
Rengiant pasiūlymą architektams ir inžinieriams teko kruopščiai gilintis į būsimosios koncertų salės akustinius parametrus, pastato tvarumo bei konstrukcinius klausimus. Išskirtinės architektūros statinys sukuria įspūdį, lyg sklęstų virš Nemuno vandens, todėl neabejotinai taps integralia pakrantės dalimi.

APSAUGAI NUO POTVYNIŲ – PASYVIOS PRIEMONĖS
Nagrinėjant statinio apsaugos nuo potvynių ir vandens pratekėjimo sprendimus buvo pasitelktas hidrodinaminis modelis, vertintas upės tėkmės greitis ir kiti parametrai. Ne mažiau dėmesio skirta energetinio efektyvumo bei akustiniam modeliavimui, pažangių technologijų ir medžiagų paieškai.
Sklypas, kuriame iškils M.K.Čiurlionio koncertų centras, yra užliejamoje teritorijoje, žemutinėje Nemuno kairiojo kranto dalyje, todėl jo apsaugai nuo potvynio nuspręsta naudoti maksimaliai pasyvias priemones – užtvaras, pakeltas įėjimų ir įvažiavimų altitudes.
Krantinės prieigos ir terasa projektuojamos su galimybe būti užliejamos potvynio. Mažosios architektūros elementus – suoliukus, šviestuvus ir laiptus – nuspręsta integruoti į krantinę. Pastaroji bus formuojama naudojant špuntines metalo sienas, ant kurių montuojami vandeniui nepralaidaus betono segmentai. Aplinkai ketinama pasitelkti drėgnose vietose galinčius augti dekoratyvinius parko želdinius.

PAKRANTĖ PAVIRS PATRAUKLIA MIESTIETIŠKA ERDVE
Daugiau kaip 11.000 m² dydžio M.K.Čiurlionio koncertų centre numatytos dvi koncertų salės, kurių didžiojoje tilps apie 1.500 žmonių. Taip pat – 700 vietų konferencijų centras. Daugiafunkces erdves žadama naudoti ne tik aukšto lygio muzikiniams renginiams, bet ir kongresams bei simpoziumams.
Manoma, kad aplink pastatą Nemuno pakrantėje numatytos viešosios erdvės ir pakrantės amfiteatras taps traukos objektu ne vien per renginius. Lankytojų patogumui čia yra suplanuotos požeminės ir antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas architektas Rolandas Palekas pripažįsta, kad būsimasis koncertų centras Kaune – vienas reikšmingiausių jo vadovaujamos studijos projektų. Šis objektas, anot autoriaus, kurs naujas ir įvairias aukštosios kultūrinės veiklos galimybes Lietuvos žmonėms ir leis Kaunui tapti svarbiu tarptautinio konferencinio turizmo tašku. „Tikimės, kad šis projektas pavers Nemuno kairįjį krantą patrauklia miestietiška erdve, sujungdamas Žemąją Fredą su Kauno senamiesčiu. Esame pasirengę šiam darbui skirti visą savo intelektą ir patirtį“, – patikino architektūrinės vizijos ir būsimo projekto autorius.

KULTŪROS MINISTERIJOS FINANSAVIMO NESULAUKĖ
Antrasis šalies miestas koncertų centro projektui viliasi sulaukti ir valstybės dėmesio bei paramos. „Iš Kultūros ministerijos finansavimo iki šiol nesulaukėme. Natūralu, jog vienas miestas tokio masto projekte be valstybės pagalbos mažai ką gali nuveikti. Ypač šiuo metu, kai ekonominė padėtis yra gana neapibrėžta, sudėtingai prognozuojama. Dėl to projektavimo sutartyje numatėme tam tikrus „saugiklius“, leidžiančius reaguoti į situaciją mieste ir šalyje“, – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Tadas Metelionis. Pasak jo, nors miestas šiuo metu tokio projekto savarankiškai įgyvendinti nepajėgtų, nutarta nesustoti pusiaukelėje ir iki galo atlikti visus pasirengimo darbus, kurie paprastai būna ypač imlūs laikui. Vos tik suradus stabilius finansavimo šaltinius, nedelsiant būtų pereita prie apčiuopiamų veiksmų ir pradedamos statybos.
Šiuo metu Kaune prie Nemuno vyksta nemažai kitų stambių projektų. Čia jau pradėtas statyti vienas pėsčiųjų tiltas į Nemuno salą (arch. „KILD architektai“, „TEC Infrastructure“), Nemuno saloje plėtojami dviejų naujų svarbių visuomeninių objektų projektai – Mokslo muziejaus „Mokslo sala“ su parku (arch. „Smar Architecture Studio“, „G.Natkevičius ir partneriai“) bei vandens sporto centro prie „Žalgirio“ arenos (arch. E.Miliūno studija“).
Parengta pagal Kauno savivaldybės ir PILOTAS.LT informaciją.
Titulinė nuotrauka: M.K.Čiurlionio koncertų centras (arch. „Paleko archstudija“ – R.Palekas,  B.Puzonas,  D.Uogintė, A.Palekienė, U.Morkūnaitė,  K.Burbaitė,  R.Samackaitė; „Baltic Engineers“)

M.K.Čiurlionio koncertų centro sklypo situacija kairiajame Nemuno krante. Foto: ©PILOTAS.LT

M.K.Čiurlionio koncertų centras (arch. „Paleko archstudija“, „Baltic Engineers“)

M.K.Čiurlionio koncertų centras (arch. „Paleko archstudija“, „Baltic Engineers“)

M.K.Čiurlionio koncertų centras (arch. „Paleko archstudija“, „Baltic Engineers“)

M.K.Čiurlionio koncertų centras (arch. „Paleko archstudija“, „Baltic Engineers“)

M.K.Čiurlionio koncertų centras (arch. „Paleko archstudija“, „Baltic Engineers“)

M.K.Čiurlionio koncertų centras (arch. „Paleko archstudija“, „Baltic Engineers“)

M.K.Čiurlionio koncertų centras (arch. „Paleko archstudija“, „Baltic Engineers“)

M.K.Čiurlionio koncertų centras (arch. „Paleko archstudija“, „Baltic Engineers“)