VILEN KUNNAPU: Kiek architektūroje yra meno, nusako mistinė ketvirtoji dimensija

Vilen Kunnapu atsirado Kaune netikėtai. Skaitė vieną iš savo mistinių architektūros paskaitų negausiai Dailės akademijos studentų auditorijai. Kaunas nesuprato kokio kalibro svečią turi, todėl nekankino objektyvų bei mikrofonų smalsumu…

Žvarbus vakaras sutrumpino ekskursą po pustuštį senamiestį, tačiau prailgino žolinę arbatą iki šilto, lėto ir neformalaus pokalbio su antruoju Vilen Kunnapu…
Nes pirmasis liko kažkur ties 2004-ųjų riba. Dabar aš tiesiog kitas žmogus, sako Vilenas, visai kitas, tu gi matai…? Iš tiesų, atpažinti prieš mane sėdinčiame geltoname megztinyje aną šmaikščiai arogantišką ir bohemišką estų architektūros gyvsidabrį dabar nėra lengva… Šis – ramus, svarstantis, atidus, neskubantis su išvadomis.
Kas seka Baltijos šalių architektūros raidą, be abejo prisimena sovietmečio Antrąją bangą, kuri Lietuvoje ir Estijoje kilo maždaug sinchroniškai.
Apie 1980-uosius Lietuvos architektūroje sužibo Kęstučio Pempės ir Gyčio Ramunio, Eugenijaus Miliūno-Simo, Leonido Šarkino ir Sauliaus Merkino bei kitų talentai, o Estijoje – Tomo Reino, Leonhardo Lapino, Jurio Okas, Marikos Lookes, Veljo Kaasiko ir, žinoma, Vileno Kunnapu vardai.
Estų architektūros istorikas Martas Kalmas juos (sąrašąs kiek ilgesnis) netgi vadina Talino mokykla. Ir nors dabar anuometiniams Antrosios bangos lyderiams jau per septyniasdešimt, Vilenas Kunnapu yra vienas tų, kurie aktyviai dalyvauja architektūriniame ir meno gyvenime.
Architektai anksti sensta, sako Vilenas, bet aš, laimei, sugebėjau laiku „persikrauti“, todėl esu darbiningas, kaip niekada. Jaučiuosi nei senas, nei jaunas – kažkoks permanentinis…

Architektas ir menininkas Vilen Kunnapu. Foto: ©Pilotas.LT

Aktukas, Mati Unt. Vilen Kunnapu, 2010

Pro ligoninės langą. Vilen Kunnapu, 2011

Santorini. Vilen Kunnapu, 2014

V.Kunnapu jau seniai netelpa tradiciniame architekto apibrėžime. Jis dėstė Tartu universitete filosofiją, yra parašęs 6 knygas ir aibę straipsnių. Dėsto architektūrą ir kompoziciją, skaito viešas paskaitas, piešia, tapo, skulptūrina „architektonikus“ ir, aišku, kuria architektūrą.
V.Kunnapu ir Aino Padriko architektūrinis biuras Kunnapu & Padrik dabar užimti gyvenamojo ansamblio Kadrioru Plaza realizacija Talino centro pakraštyje. Projektuoja individualių namų, vilų.
Mes nebesame ir nebenorime būti tokie dideli ir dominuojantys, kaip 1990-aisiais, kai projektavome „pusę Talino“. Ir nebebraižome architektūros „iki varžtų“. Dirbame dviese su Padriku ir asistentė. Mėgaujamės kūrybiniu procesu. Niekur nebeskubame ir su niekuo neberungtyniaujame. Aš džiaugiuosi, kad savo laiku atlikau tam tikrą ledlaužio vaidmenį. Dabar estų jaunimui žymiai paprasčiau ir lengviau daryti savo architektūrą, sako V.Kunnapu.
Prieš maždaug aštuonerius metus V.Kunnapu pradėjo tapyti. Piešė daug ir gerai visada. Bet dabar daugiau tapo. Tapo daug. Pateko į meno kolekcininkų akiratį.
Tapau moteris, nes gražu, ir architektūrą, nes patinka, sako Vilenas. Pasikraunu energetiškai abiem atvejais. Tapydamas ar piešdamas natūrą tu ją tarsi absorbuoji, įsigilini, įsiskverbi gylyn. Susipažįsti su ja iš esmės, dvasinėje plotmėje…
Dėl moterų man kažkaip aiškiau, sakau, o su architektūra kaip…? Nepanašu, kad apsiriboji natūros atvaizdavimu. Man toks įspūdis, kad tapytuose kraštovaizdžiuose nemažai pastebiu ir tavo architektūrinės intervencijos, atpažįstamų kompozicijų.
Visaip būna. Kartais pradedu tapyti iš natūros, o pagavęs tam tikrą dvasią, nuotaiką imu ją perkurti paveiksle, interpretuoti esamą medžiagą jau kaip architektas. Tik tiek, kad su teptuku…
Bet ir tavo paties architektūra keičiasi, sakau. Pradžioje buvai gana griežtas funkcionalistas. Vėliau prabilai Postmodernizmo architektūros kalba. Po to užvaldė meinstryminė srovė, kurioje jau sunkoka įžvelgti V.Kunnapu individualius bruožus. Dabar vėl tarsi atpažįstu postmodernistinį dialektą su tam tikru rytietišku mentalitetu, sakau.
Taip, mano dabartinėje architektūroje daug pirmapradės geometrijos ir spalvos. Mano architektūra tapo masyvi, joje daug energijos. Ji nėra neutrali ar indiferentiška. Mano architektūra nori ir gali dominuoti. Labiausiai – dėl skleidžiamos energijos. Kaip ir mano kuriami architektonikai. Pradėjau juos aktyviai kurti keliaudamas Rytuose. Iš esmės jie inspiruoti budistų stupų. Tai savotiškos kosminės antenos, mezgančios energetinį ryšį ir su Dangumi, Kosmosu, ir su Žeme. Juk žemėje irgi glūdi energija, mūsų protėvių žymės, mūsų šaknys, su kuo taip pat būtina užmegzti ryšį, sako V.Kunnapu. Tai stiprina ir įžemina žmogų. Man patinka šitie mistiniai ryšiai.

Raganių bokštas Paandrioniškyje, Lietuva. Vilen Kunnapu, 2016

Bokštas Venecijoje, Italija. Vilen Kunnapu, 2006

Upės varpas. Instaliacija Londone, JK. Vilen Kunnapu, 2010

Apvali koplyčia Talino kalėjime, Estija. Vilen Kunnapu, 2004

Esi dalyvavęs prieš trejetą metų mistifikuotoje Konstruktyvaus raganavimo stovykloje Vytauto V.Landsbergio sodyboje Paandrioniškyje. Ten pastatytas toks neįkyriai postmodernistinis tavo bokštas, tarsi skirtas tam tikroms raganavimo apeigoms, ar ne, Vilenai?
Taip, tas bokštas iš esmės sakralus – tarsi savotiška stupa. Apeigos tebūnie kaip galimybė, kaip užuomina, kaip tam tikra dvasinė abstrakcija, kurią kiekvienas turi pajusti asmeniškai, sako V.Kunnapu.
Beje, tai vienas geriausių mano projektų. Stovykloje susipažinau su praktikuojančiu raganiumi (šamanu) Vaidu ir jo paprašytas pastačiau dar stipresnį dvasinį bokštą Žemaitijoje, jo sodyboje. Džiaugiuosi, kad atradau Lietuvoje tiek dvasinių bendraminčių, sako Vilenas.
Gal todėl, kad Lietuva vėliausiai Europoje krikštijosi, o ir po to ilgai praktikavo panteistines apeigas, ritualus. Senbaltiškų ženklų, tradicijų Lietuvoje gali aptikti ir dabar, tačiau mus stebina, kad racionalios Estijos architektas kalba apie mistinį pradą architektūroje, apie tai, ko negalima išmatuoti ir užfiksuoti, sakau.
Taip, taip, prisipažįstu, prieš maždaug 15 metų ėmiau suvokti tą energinę dimensiją. Žinoma, nesu jos išmatavęs ar užfiksavęs moksliškai. Tačiau kaip didelę architektūrinę patirtį turintis ir, be to labai jautrus energetiškai žmogus, aš tvirtinu, jog architektūra generuoja energiją. Ją sukuria architekto protas, dvasinis potencialas ir pastatų geometrija. Geometrija juk pati savaime yra savotiška mistika. Geometrija gali keisti padriką pasaulį, generuoti tam tikrus jausmus ir energiją konkrečioje vietoje. Asmeniškai esu pajutęs, jog kai kurie pastatai turi milžinišką galią – jie tarsi energinės mašinos. Budistų stupos, tarkim, sako V.Kunnapu.
Ar esi tą dvasinės energijos generavimą išbandęs savo architektūrinėje praktikoje? Ar bandei sąmoningai sukurti norimos dvasinės energijos pastatą, klausiu.
Šioje srityje aš dar tik mokinys. Pratinuosi dvasinę energiją architektūroje atpažinti, įvertinti ir suprasti, kas ir kodėl, sako V.Kunnapu. Kažką panašaus bandžiau pastatyti Tartu mieste – spiralinį bokštą-stupą. Dar namą-šventyklą Suurupi kaime. Turi mistinės energijos ir mūsiškė Metodistų bažnyčia Taline. Bet turiu prisipažinti, lengviau šiuo aspektu man sekasi su mažąja architektūra…
O gal Vakaruose, Skandinavijoje geriau sektųsi su dvasinio matmens taikymu architektūroje? Gal mums trukdo posovietinis ribotumas, išprusimo stoka, klausiu kolegos.
Atvirkšiai. Ir Estijoje, ir visame Baltijos regione matau didelį potencialą ir daug įdomių, pirmauti linkusių gabių žmonių. Mes išsilavinę, darbštūs ir nelabai turtingi. O šitas aspektas, mano manymu, yra labai svarbus proveržiui pasiekti. Ir mes jį gana greitai pasieksime. Iš esmės, architektūra yra tiek vertinga, kiek joje yra meno, dvasinės energijos, mistikos, sako architektas Vilenas Kunnapu, užmiršęs savo budistinę ramybę.
Tuo ir liekame tikėti…
Titulinė nuotrauka: ©Pilotas.LT. Kitos nuotraukos: Vilen Kunnapu archyvas, jei nenurodyta kitaip.

Vilen Kunnapu – dažnas viršelių svečias. „Maja”, Estija, 2016

Dramblio namas, Talinas. Architektai Vilen Kunnapu ir Ain Padrik, 2013

Spiralinis bokštas, Tartu. Architektai Vilen Kunnapu ir Ain Padrik, 2010

Šventnamis, Suurupi kaimas, Estija. Architektai Vilen Kunnapu ir Ain Padrik, 2007

Trijų bokštų namas, Talinas. Architektai Vilen Kunnapu ir Ain Padrik, 2006

Kolūkio kontora, Peetri, Estija. Architektas Vilen Kunnapu, 1985

Arkties centro Rovaniemyje (Suomija) premijuotas konkursinis projektas. Architektas Vilen Kunnapu ir kiti, 1984