Kauno architektūrinis titulas “Metų architektas 2018” suteiktas jaunai architektei Gustei Kančaitei, „kurios jaunatviškas veržlumas, atida ir gelminis architektūros suvokimas tampa projektais, kurie yra meniški, išskirtiniai ir Kauno tapatumą stiprinantys – todėl verti ypatingos kolegų pagarbos, dėmesio bei susižavėjimo“.
Kaip žinia, architektūros titulą Metų architektas dar 1997 metais įkūrė laikraščio “Statybų pilotas” redakcija, siekdama propaguoti pažangią architektūrą visuomenėje ir tarp architektų. Dabar reguliarų apdovanojimą liepos 1-ąją, Tarptautinę architektų dieną, teikia architektūrinis e-žurnalas PILOTAS.LT ir Pagerinimo fondas.
Titulo Metų architektas tikslai: Skatinti architektus, kuriančius originalią, sąžiningą, profesionaliai išbaigtą ir funkciškai bei konstruktyviai nepriekaištingą architektūrą. Įtvirtinti Kauno krašte aukštesnius architektūros standartus kaip normą. Garsinti architektus (ir jų projektus) praturtinančius tiek Kauno, tiek šalies architektūrą apskritai. Supažindinti visuomenę su modernia architektūros samprata ir populiarinti pažangias architektūros tendencijas.
INTERVIU SU METŲ ARCHITEKTE GUSTE KANČAITE
Audrys Karalius: Guste, kai abu tėvai architektai, kai abiejų tėvų draugai irgi architektai, kai šeimoje architektūros tiek daug ir visur – ar turėjai galimybę laisvai rinktis profesiją? Ar viskas buvo tiesiog nulemta iš anksto…?
Gustė Kančaitė: Pradžioje galvojau stoti į dizainą, atrodė labiau apčiuopiamas mastelis, bet tėvas pamokė, kad baigusi architektūrą galėsiu užsiimti ir dizainu, o jei atvirkščiai – baigusi dizainą, platesnių apimčių nebeaprėpsiu. Nesiginčijau.
Mano aplinkoje architektūros buvo iš tiesų daug. Bet man atrodo, mūsų dukra Liepa, dabar dar labiau bręsta „architektūros pelkėje“ – ji sukasi mūsų studijoje nuolat. Visgi mano vaikystėje tėvas (Algimantas Kančas A.A.; redaktoriaus pastaba) dirbo „Miestprojekte“, mama (Jolita Kančienė; redaktoriaus pastaba) – LSAMTI mokslo institute. Jiedu tik vėliau pradėjo individualią architektūrinę veiklą. Iš pradžių namuose, vėliau pastatė studijos priestatą prie namų.
Ar šiandien manai, kad architektūra yra moteriška profesija? Ar gerai joje jautiesi? Ar nevargina situacijos statybose ar derybose, arba ginčai su inžinieriais, kai reikia daug ištvermės ir kantrybės…?
Kuo toliau, tuo labiau jaučiu, kaip kietėja mano „stuburas“ tiek derybose, tiek statybose. Dabar jaučiuosi jau gerai – nebematau moteriškumo, kaip kliuvinio.
Kai tėtis išėjo Anapilin, buvo nedrąsu – kaip čia dabar bus? Abejojau savo individualiomis jėgomis. Bet ilgainiui subūriau gerą komandą ir dabar jaučiuosi tvirtai. Mūsų jau 19…!
Tėvo Algimanto Kančo (1954 – 2016), studijoje pradėjai darbuotis berods dar studijų metais. Nupasakok bent trumpai savo architektūrinį gyvenimą.
Baigiau Jono Jablonskio gimnaziją Kaune (1997), po to Vilniaus Dailės akademijos Kauno fakultete mokiausi architektūros bakalaure ir magistre (baigiau 2004). Kelis metus studijavau Olandijoje, Amsterdamo architektūros akademijoje bei Gerrit Rietveld akademijoj. Po to dirbau ir stažavausi olandų architektų biuruose „Claus en Kaan“ Amsterdame ir „Erick van Egerat“ Roterdame.
Taip, tėčio studijoje dirbu nuo antro kurso (1999). Išeitų, kad architektūrinis stažas jau 19 metų…
Suprantama, architektūrinė tėvo įtaka buvo didžiulė. Kas gi dar iš architektų Tave ugdė, formavo? Kas lavino Gustės architektūrinį mąstymą?
Mane įkvepia Moteris architektūroje. Visų pirma – mūsų lyderė Gražina Janulytė Bernotienė. Žavi ir kitų architektūros autoritetų kūryba: G.Natkevičiaus, R.Paleko, A.Ambraso. Man svarbu ką daro ir mano bendraamžiai: „Do architects“, „Processoffice“. Iš užsienio – architektas David Adjaye, biurai OMA, MVRDV, BIG.
Kaip sekdavosi bendri darbai su tėvu? Kaip vykdavo idėjų paieška, kūrybinis procesas, projekto plėtojimas, pristatymas užsakovams, debatai, autorinės priežiūros?
Tėtis pasitikėdavo pilnai – jei turėdavo savo viziją kokiam objektui, ją papiešdavo. Bet dažnai tiesiog ištransliuodavo užduotį ir po to taisydavo klaidas…
Užsakovams projektą paprastai pristatydavo jis. Vėliau – jau abu. Autorines priežiūras vykdydavome kaip kada. Kai situacija įtempta, kvepia nemaloniais klausimais – važiuojam abu. Kai eilinė, kasdieniška autorinė priežiūra – važiuodavome savarankiškai. Kiekvienas būdavom atsakingas už tam tikrą objektą.
Tarp mūsų niekada nebuvo konkurencijos – abu siekėme galutinio rezultato, nesvarbu kas ką sugalvodavo.
Kuriuos projektus laikytum labiausiai savo? Kuriuose tavo indėlis didžiausias?
Manau, kad biurų pastatai „Realinija“ ir „Kauno Dokas“. Keletas privačių namų. Daug prisidėjau ir prie Ispaniškos vilos. Na, ir žinoma prie tų, kuriuos projektuojame dabar…
Ką iš dabartinių savo bendradarbių galėtum išskirti, kaip kūrybinius partnerius? Su kuriais geriausiai sekasi generuoti idėjas? O su kuriais – projektų detalizacija, realizacija?
Dabar mūsų komanda labai gera! Viskas vyksta ypač sklandžiai – ir diskusijos, ir bendras darbas. Nežinau ar norėčiau išskirti po vieną, nes visi prisideda iš peties. Gal Tomas Petreikis (Gustės Kančaitės vyras, architektas, dizaineris, tarpdisciplinininkas; redaktoriaus pastaba) yra mūsų studijoje labiausiai kūrybinis. Kitų pareigose yra visko – nuo eskizų iki statybinės priežiūros. Turim ir labai produktyvaus jaunimo, ir vyresnių kolegų – sakyčiau, dirbame, kaip gerai sustyguotas mechanizmas.
Ką „Kančo studija“ projektuoja dabar? Ką statote ar netrukus statysite“ Pagąsdinkim skaitytoją…
Ką tik suprojektavome antrą eilę „Kauno Doko“ (biurų plotas 5.000 m2) Statybos prasidės netrukus.
Jau prasidėjo nedidelio mūsų kurto daugiabučio statyba Studentų gatvėje, Kaune.
Atidavėme ekspertizei Vilniaus Nacionalinio dramos teatro rekonstrukciją. Suprojektavome naują mažąją salę, įrūsiname rūbines, sanmazgus, užkėlėme dvi terasas ant stogų.
Laukiame kol prasidės statybos mūsų suprojektuoto kvartaliuko Paupys (bendras plotas 22.500 m2), buvusios „Skaiteks“ gamyklos teritorijoje Vilniuje.
Ir, žinoma, labiausiai trokštame kitą pavasarį prasidėsiančio 5 žvaigždučių viešbučio „Radisson SAS Blue“ realizacijos. Jį suprojektavome vietoje žvejybos ūkio sandėlių Nidos centre, ant Žvejų uosto krantinės.
Kūrybinio džiaugsmo linkėdamas tikiuosi, kad realizacijos pateisins aukštą „Metų architekto“ prabą…
KAUNO METŲ ARCHITEKTAI: TITULO CHRONOLOGIJA
1997 Evaldas Barzdžiukas už du individualius gyvenamuosius namus Kauno Žaliakalnio šlaite.
1998 Algimantas Kančas už tradicinės architektūros ir naujų statybinių medžiagų bei priemonių junginius.
1999 Dalius Šarakauskas už prekybos centro „Skaistė“ projektą ir vartų fabriką „Ryterna“ Kaune.
2000 Gintaras ir Asta Prikockiai už VU Kauno humanitarinio fakulteto rekonstrukciją, vilą „Jūra ir smėlis“ Preiloje bei nuoseklią veiklą istoriniame Kauno kontekste.
2001 Gintautas Natkevičius už atvirą, idėjiškai užtaisytą architektūrą.
2002 Darius Čiuta už meninę drąsą ir tai, kad dirbdamas su skirtingais kolektyvais, stimuliuoja juos ir „užkrečia“ projektus formos grynumu, saikingumu ir tiksliniu medžiagų panaudojimu.
2003 Laima Tumynienė ir Gintas Vieversys už reikšmingas komercinės architektūros realizacijas – kosmetikos parduotuvės „Sarma“ interjerą Vilniuje; autocentrą, komercinį pastatą su sveikatingumo centru ir prekybos centrą „Iki“ Marijampolėje.
2004 Vilius Adomavičius ir Vida Vyšniauskienė už vilas prie Kalvių ežero ir Kačerginėje, „Ąžuolyno“ teniso sporto centrą Kaune ir gyvenamojo kvartalo prie Klaipėdos koncepcinį projektą ir kitus neabejotinai sėkmingos architektūros pavyzdžius.
2005 Ramūnas Raslavičius už elegantišką ir nuoseklią architektūrą firmos „Lemora“ pastate ir 2 Vytėnų gyvenamuosiuose namuose.
2006 Algimantas Miškinis, kurio publikacijos ir knygos urbanistinio paveldo klausimais bei principinga, nuosekli ir aktyvi pilietinė pozicija dėl svarbiausių Kauno urbanistinių problemų nusipelno ypatingos pagarbos, dėmesio ir visuomenės dėkingumo.
2007 Gražina Janulytė-Bernotienė už Kauno medicinos universiteto bibliotekos, Marijampolės kultūros centro projektus ir M.K.Čiurlionio dailės muziejaus rekonstrukciją.
2008 Simas – Eugenijus Miliūnas už ilgametes architektūrines pastangas, formuojant šiuolaikinį Kauną, kurios vertos žaidžiančiojo trenerio vardo.
2014 Gražina Janulytė-Bernotienė ir jos studijos komanda (Guoda Zykuvienė ir Rimantė Lydytė, Agnė Andriukaitienė, Loreta Bulakienė, Erikas Klinavičius, Agnė Mikėnaitė). Objektai: Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras ir Integruotas mokslo, studijų ir verslo centras „Santaka“.
2016 _ Jurgis Rimvydas Palys už nuoseklią kaunofilišką laikyseną, architektūrinę veiklą bei projektus, kurie yra meniški, išskirtiniai ir Kauno tapatumą stiprinantys. Objektai: Karinių oro pajėgų aviacijos bazės paieškos gelbėjimo postas S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome, Kaunas (su Jurgita Veilandiene) ir panoraminė kavinė “Viva Kaunas”.
2017 _ Gintaras Balčytis kurio taktas konteksto atžvilgiu bei santūri ir subalansuota architektūrinė raiška, darnoje su optiškai sodriu dizainu, virto solidžiomis architektūrinėmis realizacijomis, kurios yra meniškos, išskirtinės ir Kauno tapatumą stiprinančios – todėl gerbtinos ir vertos ypatingos kolegų pagarbos, dėmesio bei susižavėjimo
OBJEKTAI: Kauno autobusų stotis (su bendraautoriais) Vytauto prospekte, Kaune. Daugiabutis Spaustuvininkų gatvėje Kaune.
Nominuoti: Gustė Kančaitė bei Gintautas Natkevičius.
2018 _ Gustė Kančaitė kurios jaunatviškas veržlumas, atida ir gelminis architektūros suvokimas tampa projektais, kurie yra meniški, išskirtiniai ir Kauno tapatumą stiprinantys – todėl verti ypatingos kolegų pagarbos, dėmesio bei susižavėjimo.
OBJEKTAI: “Realinija”, biurų pastatas, Jonavos g.30, Kaunas (su bendraautoriais). „Kauno dokas“, biurų pastatas, Jonavos g.7, Kaunas (su bendraautoriais). Ispaniška vila, Javea, Alikantės rajonas, Ispanija (su bendraautoriais).
Nominuoti: Gintautas Natkevičius (su bendraautoriais). Biurų pastatas Kaune, Nemuno g ir daugiabutis Palangoje. Laurynas Avyžius (su bendraautoriais). Du gyvenamieji namai Aukštkiemiuose, Klaipėdos raj. ir Kėdainių rajone.
Esminė pastaba: pagal tarptautinę tradiciją, titulas – prieš asmens vardą ir pavardę rašomas epitetas, išreiškiant šiam asmeniui išskirtinę pagarbą arba nurodant jo profesionalumą, akademinę kvalifikaciją ar dvasinį rangą. Kauno Architektūriniai Titulai – atitinka jungtinį dvasinio-profesinio-visuomeninio titulo rangą ir skiriami Liepos 1-ąją, Tarptautinę architektų dieną, už išskirtinius žygius ir darbus Kauno architektūros labui. Kauno Architektūriniai Titulai nėra paveldimi.
Užpelkis
( 2018-07-11 )
O kokiai architektūrai priskirtinas biurų pastatas Arka, netoli Akropolio ? Tokio niekalo net Bangladešo provincijoje reiktu gerai paieškoti. Jis vertas „Metų kebabo“ nominacijos, bet komisijai neužtenka drąsos, vieną „žinomą Kauno achitektą“ padaryti „prieštaringai vertinamu“…
Užpelkiui
( 2018-07-13 )
Gal laukia,kol jis archkebabais nudėlios visą Kauną?
?
( 2018-07-10 )
O kodėl daugiabučio studentų g. parkavimo aikštelių atstumai nuo kaimynų neišlaikyti?
busto sk.
( 2018-07-09 )
Gerai, kad Pilotas įvertina tikrus menininkus. O komercinė žiniasklaida, toks vaizdas susidaro, liaupsina visai kitus „menininkus“…?
RR
( 2018-07-05 )
Sveikinimai metų architektei, Kita vertus,toks įspūdis,kad architektūra sustojo vietoje-panaši stilistika ( turiu omeny apvalius mūrinių sienų kampus),manau, įsigalėjo jau prieš kokius 15 metų…
mnmn
( 2018-07-05 )
uzapvalinti kampai – 1930 Kauno architektura. palaikau kauniecius, kurie tai suvokia.
to mnmn
( 2018-07-05 )
Atsižvelgiant į 1930 metų Kauno modernizmą tie kampai vėl pradėti apvalinti ne šiandien ir ne vakar.