Rytoj Panevėžio laukia didi diena – bus renkami ambicingo Stasio Eidrigevičiaus menų centro architektūrinio konkurso nugalėtojai.
Architektūriniame konkurse, kuris turi tarptautinių bruožų, rungiasi 19-a projektų. Mastas – neįprastas, neregėtas Lietuvos provincijoje ir kvepia pagrindu prabilti apie neeilinį Panevėžio architektūrinį proveržį.
Konkursinių projektų spektras margas, atakuojančio stiliaus ir nenuobodus. Netgi labai nenuobodus. Kadangi visi konkursiniai projektai viešai eksponuojami Panevėžio miesto galerijos Keramikos paviljone (Respublikos g.3), tuo galima maloniai įsitikinti.
KONKURSAS SURENGTAS PO KRUOPŠTAUS PASIRUOŠIMO
Stasio Eidrigevičiaus Menų centro architektūrinis konkursas, kaip žinia, surengtas ne spontaniškai, bet po ilgo ir kruopštaus pasirengimo, įskaitant permanentinį Panevėžio miesto dialogą su Stasiu Eidrigevičiumi ir architektūrines kūrybines dirbtuves, praeitą pavasarį, kuriose keturios architektų grupės nuodugniai išnagrinėjo visas įmanomas Stasio Menų centro alternatyvas.
Iš Panevėžio krašto kilusio pasaulinio garso menininko Stasio Eidrigevičiaus menų centras ketina tapti stipriausiu kultūros mazgu Šiaurės Lietuvoje. Objektas sieks ne tik išvystyti aktyvų kultūrinį judesį regione, bet ir įtakoti Panevėžio kultūros kokybinį augimą.
Anot Panevėžio miesto vyr. architektės Daivos Gasiūnienės, kuruojančios Menų centro projektą, – „SEMC nebus vien tik ekspozicijų erdvės. Centro tikslas tapti kultūriniu tašku traukiančiu tiek vietos bendruomenę, tiek Stasio kūrybos gerbėjus iš visos Lietuvos ir pasaulio. Esu tikra, kad Menų centras taps svarbia ir šiuolaikiška miesto kultūrinės edukacijos patirčių vieta.“
VERTINIMO KOMISIJOJE IR PATS STASYS EIDRIGEVIČIUS
Rytoj, gegužės 9-ąją vyks architektūrinio konkurso ekspertinės komisijos posėdis. Visi projektai bus vertinami pagal penkis pagrindinius kriterijus: urbanistika, architektūra ir dizainas, sprendinių daugiafunciškumas ir racionalumas, tvarumas ir efektyvumas, „stasiškumas“.
Konkurso laureatams bus paskirstytas 15.000 eurų premijinis biudžetas.
Konkursinius projektus vertins solidi ekspertinė komisija: Rimantas Pauža (architektas, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius, Daiva Gasiūnienė (architektė, Panevėžio miesto savivaldybės vyriausioji architektė, Stasys Eidrigevičius (menininkas, multifunkcionalistas), Audrius Ambrasas (architektas, Ambraso architektų biuro vadovas, Nacionalinės premijos laureatas), Lukas Rekevičius (architektas, architektūros biuro „Aketuri architektai“ bendrakūrėjas), Stanislaw Denko (architektas, biuro „Wizja“ įkūrėjas. Lenkija), Johan de Wachter (architektas, biuro Johan de Wachter architects įkūrėjas. Olandija).
Konkursinių projektų recenzentai: Audrys Karalius (architektas, architektūros kritikas) ir Lolita Jablonskienė (dailėtyrininkė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė).
REALIZACIJA NUMATYTA DVIEM ETAPAIS
Stasio Eidrigevičiaus menų centro Panevėžyje techninio projekto parengimo paslaugų pirkimui (formalus konkurso pavadinimas!) architektai Panevėžio savivaldybės kviesti teikti architektūrinės idėjos ir projektavimo kainos pagrindu paremtus pasiūlymus.
Pirkimo objektas – dviejų etapų (esamo) „Garso“ kino teatro rekonstrukcija ir praplėtimas bei viešosios erdvės sutvarkymas, transformuojant ją į menų centrą.
Menų centro (3.500 – 4.500 m2) projekto įgyvendinimas planuojamas taip pat dviem etapais, skiriant po 5 mln. eurų kiekvienam iš etapų). Planuojamas teritorijos plotas – 86,3 a.
Titulinis paveikslas: Stasio Eidrigevičiaus „konkursinis“ plakatas.
Stasio Eidrigevičiaus Menų centras įsikurs vietoje milžiniško kino teatro „Garsas“. Foto: Panevėžio savivaldybė.
Konkursinių projektų ekspozicija Panevėžio miesto galerijoje. Foto: Panevėžio savivaldybė.
Konkursinių projektų ekspozicija Panevėžio miesto galerijoje. Foto: Panevėžio savivaldybė.
LLLL
( 2018-05-10 )
Kas pasiūlė mažiausią projektavimo kainą?
mnmn
( 2018-05-10 )
tai kas vakar laimejo? Pilotas, kas laimejo?
Anonimas
( 2018-05-10 )
Kas dalyvavo SEMC kūrybinėse dirbtuvėse tas ir laimėjo.
ponui pastangai
( 2018-05-08 )
„Techninio projekto paslaugų pirkimas“ nėra formalus konkurso pavadinimas,tai nėra architektūrinės idėjos konkursas-dalyvaujant reikalingi inžinerinių dalių vadovų atestatai ir dar Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų vykdymas. O gerb. Pastanga galimai neperskaitė kvalifikacinių reikalavimų dalyviams ir nepaminėjo dar vieno viešo pirkimo konkurso vertinimo kriterijaus-projektavimo kainos. Tad euforija dėl „architektūrinio konkurso“,manau, nevietoje ir nelaiku.