Kėdainiuose neseniai pradėta kompleksiškai tvarkyti ir kultūros reikmėms pritaikyti XIX amžiaus sinagoga. Atnaujinta turtingo siuvėjo I.Vilnerio statyta sinagoga papildys miesto turizmo maršrutą bei bus naudojama Kėdainių dailės mokyklos mokinių ir vietos menininkų reikmėms.
SOVIETMEČIU VEIKĖ KEPYKLA, PARDUOTUVĖ, SANDĖLIS
Kaip praneša Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, vykdant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, pradėtas Kėdainių sinagogos, esančios Smilgos g. 5A, Kėdainiuose, kompleksiškas sutvarkymas. Projekto tikslas – išsaugoti sinagogos autentiškumą ir vertingąsias savybes, bei sudaryti sąlygas visuomenei pažinti kultūros paveldo objektą.
Kėdainių senamiestyje stovinti beveik 800 m² bendrojo ploto Kėdainių sinagoga (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 1265) pastatyta XIX a., po to kelis kartus remontuota XX a. antroje pusėje. Kompaktinio tūrio, stačiakampio formos plano, su rūsiu ir pastoge pastatas – reikšmingas Kėdainių krašto istorijai, menančiai įvairių tautybių ir tikėjimų gyvenimus. Tai vienas iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių klasicistinių mūrinių žydų maldos namų. Sovietmečiu šioje sinagogoje buvo kepykla, vėliau – parduotuvė, o galiausiai – sandėlis. Atlikus istorinius, architektūrinius tyrimus parengtas tvarkybos darbų projektas.
VISUOMENEI TARNAUJA IR KITOS DVI KĖDAINIŲ SINAGOGOS
Kėdainių sinagogos tvarkybos projektas yra „puikus pavyzdys, kaip savivaldybės iniciatyva ir pagalba atkuriamas žydų kultūros paveldas ir sudaromos galimybės jį pažinti visuomenei“, – teigia Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė. Šiais metais sinagogos rekonstrukcijai numatyta skirti 284.000 eurų.
Projekto vykdytojas – Kėdainių rajono savivaldybės administracija, projektuotojas – VĮ „Lietuvos paminklai“ (PV R.Tumpienė, PDV R.Vieštautas, arch. V.Jakštaitė). Tvarkybos darbus atlieka UAB „Tarda“.
Beje, kitos dvi Kėdainių sinagogos jau anksčiau yra pritaikytos miesto reikmėms. Senosios rinkos aikštės šiaurinėje dalyje esančioje Žieminėje (Mažojoje) sinagogoje veikia Daugiakultūris centras, o gretimoje Vasarinėje (Didžiojoje) sinagogoje – dailės mokykla.
Parengta pagal Kultūros paveldo departamento ir PILOTAS.LT informaciją.
Titulinė nuotrauka: A.Naureckaitė.
Kėdainių sinagoga. PILOTAS.LT archyvas
Kėdainių sinagogos restauracija ir pritaikymas kultūros reikmėms, 2015 m. (PV R.Tumpienė, PDV R.Vieštautas, arch. V.Jakštaitė)
Kėdainių sinagogos restauracija ir pritaikymas kultūros reikmėms, 2015 m. (PV R.Tumpienė, PDV R.Vieštautas, arch. V.Jakštaitė)
mara
( 2018-04-27 )
Randu, kad šitoje Piloto žinutėje svarbiausia yra ne architektūra. Mąstau, koks madingas miestas XIX amžiuje buvo Kėdainiai, kad vietinis mados industrijos lyderis Vilneris ne tik sau namus išsistatė, bet ir fundavo galingą sinagogą. Todėl šia kryptimi turėtų kuo skubiau padirbėti Kėdainių istorikai. Dar pažiūrėtume, ar Kaunas pelnytai didžiuojasi Mažojo Paryžiaus titulu.