Bene progresyviausioje Kaune POST galerijoje svečiuosis vizionieriška architektūra – architektūros paroda „Architektūrinė Simbiozė. Tarp Žmogaus ir Gamtos“. Vienos architektūros absolventų Aistės Ambrazevičiūtės ir Jurgio Gečio darbai čia pabandys atskleisti naujas perspektyvas beieškant ir analizuojant lietuviškąjį architektūros identitetą.
POŽIŪRIS Į KINTANČIĄ ARCHITEKTŪROS SPECIALYBĘ
Balandžio 20 dieną (penktadienį) 19 val. POST galerijoje (Laisvės al. 51A, 4 aukštas, Kaunas) įvyks architektūros parodos„Architektūrinė Simbiozė. Tarp Žmogaus ir Gamtos“ atidarymas. A.Ambrazevičiūtės ir J.Gečio, Vienos meno akademijos absolventų, vizionieriški darbai, tyrinėjantys tradicinę medinę architektūrą, kerpių struktūras bei Kuršių Nerijos kraštovaizdį, vienijančia architektūrine išraiška perteikia simbiozę tarp vietovės charakteristikos, medžiagiškumo ir kultūrinio identiteto. Nors projektai radikaliai skiriasi savo architektūrinio dizaino kalba, abu autoriai tyrinėja paraleles tarp prezervacijos bei inovacijų, praeities ir ateities technologijų, natūralių ir dirbtinių medžiagų. Eksponuojami darbai pristato originalų požiūrį į kintančią architektūros specialybę bei tarpdisciplininius mainus vystant kūrybinius projektus ir puoselėjant geografinius skirtumus, istoriją bei vietos charakteristiką. Parodos ekspoziciją sudaro kontrastuojantys eksponatai: gipso ir medžio maketai, skulptūros, piešiniai, vizualizacijos, didelio formato analoginės fotografijos bei projekcijos.
ARCHITEKTONINĖS MEDŽIO FORMOS IR KERPIŲ STRUKTŪROS
A.Ambrazevičiūtės projekto „Imaginary Folklore“ (Fantastinis folkloras) koncepcija pagrįsta įgimtų medienos savybių bei medžiagos mikro analize, derinant įvairius medžio mastelius ir dalis. Tokia darbo metodika suteikė galimybę išvysti naujas nematytas medžio formas, kurios pagrindžia medienos ornamentalų funkcionalumą. Projekto tikslas – iš naujo pažvelgti į tradicinį kontekstą ir medinę architektūrą, pritaikant globalią šiuolaikinę patirtį, tokiu būdu kuriant etnografinę aplinką gimtinėje. Ekspoziciją sudaro naujausiomis technologijomis atlikti skirtingų mastelių medžio maketai bei skaitmeninės vizualizacijos, kurios pristato inovatyvų požiūrį į medinę architektūrą, tarpdisciplininius mainus bei dalinimąsi aktualia tarptautine patirtimi.
Naujausias A. Ambrazevičiūtės projektas „Hibridai“ – tiriamojo darbo dalis apie simbiotines kerpių struktūras. Pristatomos objektų vizualizacijos yra skirtingų kerpių rūšių interpretacijos, iliustruojančios hibridines savybes: tarp gamtos ir architektūros, tarp realybės ir fikcijos, tarp abstrakcijos ir objekto. Eksperimentiniai maketai pasakoja kaip natūralios simbiotinės struktūros tampa architektoninėmis.
PROVOKUOJA APMĄSTYMUS APIE KURŠIŲ NERIJĄ
J.Gečio projekto „Curonian Spit – the identity of the landscape“ (Kuršių Nerija – kraštovaizdžio identitetas) architektūrines intervencijas būtų galima pavadinti monumentais, jungiančiais vietą ir jos prisiminimus per žmogaus ir gamtos fizinę ir psichologinę sąveiką. Kuršių Nerija – tai kritinė aplinka, kurioje judantis smėlis laikui bėgant paslepia ir atskleidžia įvairius kultūrinius sluoksnius. Projektą apibūdina galimos paralelės paieška tarp kraštovaizdžio atvaizdavimo ir jo identiteto konceptualizavimo architektūros ir gamtos jėgų poetinės sintezės išraiška. Ją sudaro 3 intervencijos: smėlio namas, vėjo namas ir švyturys, kurių formavimas ir erdvės yra priklausomos ir kinta nuo fizinių vietovės procesų. Šie objektai, lyg ateities griuvėsiai, savo stipriąja menine išraiška provokuoja Kuršių Nerijos unikalios geografijos ir istorijos apmąstymus, išryškina efemeriškas jos savybes, laiko tėkmę bei reinterpretuoja kultūrinio kraštovaizdžio išsaugojimo–formavimo sąvoką fizine bei metafizine prasme.
Autorių projektai jau yra įvertinti ir apdovanoti tarptautiniuose architektūros konkursuose: „ISarch 2015-2016“, „AZ Awards 2016“, „Unbuilt Visions 2017“, „Archistart 2017“, taip pat skirtos Lietuvos bei Austrijos kultūros ministerijų individualios stipendijos.
Projektas finansuojamas Lietuvos Kultūros Tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos lėšomis.
Paroda POST galerijoje veiks iki gegužės 18 dienos.
Parengta pagal POST galerijos informaciją.
Titulinis pav.: