Neseniai skelbėme, kad Klaipėdos regioninė architektūros taryba (RAT) teigiamai įvertino sveikatingumo ir poilsio komplekso „Auksinės kopos“ Nidoje projekto idėją (arch. „Do Architects“). Apsvarstyti Ryčio Mikulionio architektūros studijos „Plazma“ poilsio ir gyvenamojo komplekso Juodkrantėje projektiniai pasiūlymai sulaukė priešingo šios tarybos įvertinimo.
NESILAIKO TRADICINĖS ARCHITEKTŪROS PRINCIPŲ
RAT išnagrinėjo architekto R.Mikulionio architektūros studijos „Plazma“ prašymą, kuriuo prašoma įvertinti poilsio paskirties pastatų su gyvenamosiomis patalpomis statybos, kavinės ir atraminės sienutės griovimo L.Rėzos g. 48C, Juodkrantėje, projektinių pasiūlymų atitikimą statybos sklypui taikomų galiojančių aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų reglamentams.
RAT, įvertinusi projektuojamų statinių architektūros ir sklypo plano sprendinius tūrio ir formų suderinamumo su Kuršių nerijos rekreacinių gyvenviečių erdvine-planine struktūra ir architektūra bei kuriamos buvusios pašto stoties architektūrine išraiška, nusprendė, kad pateiktas pasiūlymas neišlaiko tradicinės architektūros formų ir mastelio, sietinų su Kuršių nerijos pašto stočių įvaizdžiu ir sodybos formavimo principais. Taryba, atsakydama į pareiškėjo pateiktą klausimą ir įvertindama, kad pateiktame pasiūlyme pastato užstatymo plotas yra 19 proc., konstatavo galimą neatitikimą Bendrojo plano zonai 9b (teritorija Jono kalno papėdėje) nustatytam rekreaciniui funkciniui prioritetui ir 10 proc. užstatymo tankiui. Be to, Bendrajam planui prieštarauja pėsčiųjų tako panaudojimas automobilių transportui.
EKLEKTIŠKA STILISTIKA NEĮTIKINO
Taryba, svarsčiusi ir bendresnius architektūrinės urbanistinės pastato išraiškos klausimus, nusprendė, jog Kuršių nerijai nebūdingos lenktos formos, eklektiška stilistika, uždaro blokuotų gyvenamų namų kiemo formavimas nesuteikia pagrindo teigiamai vertinti pateiktą pasiūlymą. Taryba pastebėjo, kad nors ir remtasi žinomais Kuršių nerijos pokario architektūros pavyzdžiais (pvz., V.Guogio projektuota „Ešerinė“ Nidoje), pasiūlyme trūksta stilistinio vientisumo. Ekspertai teigia, kad iš esmės nėra sukurta pašto stoties sodybos urbanistinė erdvinė struktūra.
„RAT nusprendė, kad projektas dar neišbaigtas ir nėra skirtas viešojo intereso tenkinimui. Noriu pažymėti ir tai, jog Bendrajame plane nustatytas reikalavimas „architektūrą derinti prie buvusios pašto stoties architektūros charakterio“, nors, turimomis žiniomis, jokios stoties toje vietoje ir net toje gatvėje nebuvo, yra tikrai didelis iššūkis projektuotojams“, – konstatuoja Klaipėdos RAT pirmininkas Edmundas Andrijauskas.
Parengta pagal Lietuvos architektų rūmų informaciją.
Pav.: „Plazma“(R.Mikulionis, D.Treinytė, L.Vaškevičius).
JPN
( 2018-01-09 )
Nesupratau, jau ir Architektams reikia tradicinių formų kartojimo („nebūdingos lenktos formos“)? Tai gal reikėtų pasiskaityto Vienos memorandumą?
„21. Atsižvelgiant į pagrindinį apibrėžimą (žr. šio Memorandumo 7 str.), miestų planavime, šiuolaikinėje architektūroje ir istorinio urbanistinio kraštovaizdžio išsaugojime reikėtų vengti visokių pseudoistorinių projektų formų, nes jais nusižengiama ir istorijai, ir dabarčiai. Vietoje vieno istorinio vaizdo neturėtų atsirasti kiti — istorija privalo išlikti lengvai skaitoma, ir pagrindinis tikslas yra kokybinėmis intervencijomis užtikrinti kultūros tęstinumą.“
http://www.heritage.lt/t_aktai/konvencijos/vienos_memorandumas.htm