Kaune pradėti įrenginėti naujos kartos pusiau požeminiai suomiški „Molok“ konteineriai. Iki kitų metų pabaigos šiame mieste bus įrengta net 1.500 tokių konteinerių. Pasak suomių, tai išskirtinės apimties projektas ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione.
DIDŽIOJI KONTEINERIŲ DALIS – PO ŽEME
Kaune žada didelius pokyčius atliekų surinkimo sistemoje. Kaip skelbia Kauno savivaldybė, 2,6 metrų gylio naujos kartos pusiau požeminiai konteineriai naujieji pirmiausiai įrenginėjami Vilijampolėje esančių daugiabučių namų kiemuose. Užbaigus darbus Vilijampolėje, konteineriai bus įrenginėjami Šilainiuose. Kiekvienoje aikštelėje bus buitinių atliekų bei rūšiavimo konteineriai.
Įrengiant naujuosius konteinerius, po žeme yra užkasama 60 procentų jo talpos. Virš žemės konteineris iškilęs maždaug 1,2 metro. Pasak specialistų, nuo žemės einantis šaltis stabdo bakterijų augimą, iš konteinerio nesklinda nemalonūs kvapai. Į jo viduje esančią tvirtą betoninę kapsulę dedamas daugkartinis maišas iš polipropileno, kurį šiukšliavežė iškelia kranu iš kapsulės ir po aptarnavimo sugrąžina atgal.
Tikimasi, jog patvarios medžiagos užtikrins patikimą konteinerių naudojimą bent kelis dešimtmečius. Prireikus sudedamąsias bus dalis galima pakeisti arba atnaujinti. Konteinerio korpusas pagamintas iš betono, o apdaila – iš medžio kompozito. Konteinerio korpusas ir jo apdailos medžiagos yra atsparios vandeniui, atmosferos pokyčiams, temperatūrų kaitai.
PROJEKTĄ FINANSUOJA ES FONDAI
Trečiame pagal dydį Suomijos mieste Tamperėje įsikūrusi „Molok“ bendrovė jau 26 metus yra pusiau požeminių konteinerių gamybos ir technologijų lyderė: 40-yje pasaulio šalių įrengta apie 150.000 čia pagamintų atliekų konteinerių.
„Neseniai vykdyta gyventojų sociologinė apklausa parodė, kad apie 60 proc. gyventojų atliekas rūšiuoja. Pagrindinė priežastis, kodėl likę kauniečiai tai daro vangiai, yra netvarkinga atliekų surinkimo aplinka. Konteineriai būna išvartyti, išnešti atliekų išėjusius gyventojus pasitinka nemalonūs kvapai. Naujieji konteineriai išspręs šias problemas ir žmones dar labiau paskatins rūšiuoti“, – teigia Darnios plėtros ir investicijų komiteto pirmininkas Visvaldas Varžinskas.
Miesto vietose, kur dėl techninių galimybių nebus galima įrengti pusiau požeminių konteinerių, bus įrengtos aikštelės su kietu trinkelių pagrindu, kuriose bus pastatyti šiuo metu naudojami antžeminiai konteineriai.
1.500 konteinerių gamyba ir įrengimas Kaunui iš viso kainuos 4,48 mln. eurų. Didžiąją dalį šių lėšų (85 proc.) finansuoja Europos Sąjungos struktūriniai fondai (Sanglaudos fondas). Likusią dalį biudžeto skirs Kauno miesto savivaldybė.
Parengta pagal Kauno savivaldybės informaciją.
Nuotrauka: Kauno savivaldybė.
Nerijus
( 2017-11-15 )
Būtinai reikia kad dangčiai užsidarytų automatiškai- tuomet katės ir varnos neturės galimybės kapstyti it išnešioti šiukšlių kaip kad neretai pasitaiko ir kameras sustatyti būtina- kad žmonės šiukšles iš tikro rūšiuotų visi, o ne tik keletas entuziastų.
Sara
( 2017-10-11 )
Bravo dabartinei Kauno valdžiai ! Miestas keičiasi tiesiog akyse.