NAKTINIO MENO RITERIS: E.Juchnevičiaus kūrybos pristatymas Šiauliuose

Šiaulių dailės galerijoje rengiamas Eduardo Juchnevičiaus kūrybos parodos ir dailės albumo pristatymas. Geriausia kaip lietuvių ikonografiją atnaujinęs linoraižinių kūrėjas žinomas menininkas tapė, piešė, kūrė monumentaliosios dekoratyvinės dailės kūrinius, dirbo taikomosios ir knygų grafikos srityje ir net kūrė poeziją. Per visą kūrybinę biografiją jis nuosekliai gvildeno tas pačias tautos istorijos, žmonių santykių ir jų būties problemas, kaip pagrindiniu tyrimų objektu, reprezentantu ir metafora remdamasis žmogaus figūra.
GERIAUSIA ŽINOMAS SAVO ESTAMPAIS
Rugsėjo 9 dieną (šeštadienį) 12 val. įvyks Eduardo Juchnevičiaus (1942 – 2011) kūrybos parodos ir dailės albumo pristatymas Šiaulių dailės galerijoje (Vilniaus g. 245).
Eduardas Juchnevičius – dailininkas, poetas, pedagogas. Aktyviausiu laikotarpiu dirbo pačiomis įvairiausiomis priemonėmis ir technikomis, visgi lietuvių dailės kontekste labiausiai žinomas kaip estampų – linoraižinių kūrėjas.
1959 m. baigęs vidurinę mokyklą, E.Juchnevičius bandė stoti į skulptūrą LTSR valstybiniame dailės institute, tačiau pirmą kartą nepavykus tik 1963 m. čia grįžo studijuoti Pedagogikos fakulteto grafikos specialybę. 1968 m. baigęs institutą persikėlė gyventi į Šiaulius, ten ilgus metus dėstė Šiaulių vaikų dailės mokykloje ir kartu intensyviai kūrė bei dalyvavo parodose. Juchnevičių amžininkai prisimena kaip charizmatišką asmenybę, artimą Gerardo Bagdonavičiaus (1901–1986) mokinį ir nepailstamą Šiaulių meninio gyvenimo dalyvį ir iniciatorių.
Parodose dailininkas dalyvavo nuo 8 dešimtmečio pabaigos. Jo kūryba neliko nepastebėta sovietmečiu vykusioje Baltijos šalyse didžiausioje grafikos meno fiestoje – Talino grafikos trienalėje, kur 1986 m. jis buvo apdovanotas pagrindiniu prizu (1977 m. ten pat yra gavęs ir diplomą). Tiesa, dailės gyvenimą, vykusį Vilniuje, neretai mėgdavo patraukti per dantį – miesčionišką didmiesčio kasdienybę, susiniveliavusį ir ankštą dailininkų bei dailės kritikų pasaulį. Pats Juchnevičius nevengė dėmesio, mėgo tarti žodį kūrybos ir to meto dailės realijų klausimais. Šie atvirumo aspektai atsispindėjo ir jo kūryboje.
BRAIŽAS SUSIFORMAVO ANKSTI
Jau baigiamojo darbo cikle „Prūsų nukariavimas“ (ofortas, 1968, darbo vad. V.Valius (1930–2004) itin juntamas ne tik susiformavęs jauno menininko braižas, bet ir aiškiai apibrėžta istorinė tematika.
Modernistiniuose E.Juchnevičiaus linoraižiniuose, sukurtuose 8–9 dešimtmetyje („Marių kronikos“, „Dykūnų puota“ etc.), kunkuliuoja gyvenimas. Tarytum film noir kadruose fiksuojama itin kūniška pasaulio vizija, kurią modeliuoja dailininko fantazija. Stebina ir glumina, kaip meistriškai E.Juchnevičius manipuliuoja vaizdo negatyvu, būdingu iškiliaspaudei. Pasak dailėtyrininko A.Andriuškevičiaus, Juchnevičiaus grafika yra „naktinis menas“ – savotiška sunki treniruotė, kvaziskaistykla, kurią įveikus galima kilti aukščiau. Konstruktyvistiniuose kūriniuose neretai fiksuojamas grotesko ir ironijos kupinas veiksmas. Autoriaus fantazija susipina su buitimi, mitologija, istorija.
Poezijos, kurią kūrė E.Juchnevičius, netrūko ir vaizduojamojoje dailėje. Čia gausu ir linijų ritmo, ir siužetinio pasakojimo, ir metaforinės kalbos. Tirštà vaizdinių, personažų, įvairių atributų, daiktų buvo ir E.Juchnevičiaus tapyba, kurią dailininkas kūrė nuo pat 8 dešimtmečio pabaigos, kai baigė institutą. Greta lakoniškomis formomis pasižyminčios grafikos E.Juchnevičiaus tapyba išsiskiria formos ir stilistikos eklektiškumu bei iliustratyvumu. Spalvingi ir ryškūs fantastiniai gyvūnai, žmonės ir įvairūs architektūriniai konstruktai vyravo E.Juchnevičiaus tapyboje iki pat dailininko mirties.
Parengta pagal Šiaulių dailės galerijos informaciją.
Pav.: Mažosios Lietuvos Krikštai „Treniota“, E.Juchnevičius, 1987.