Vilniaus meras Remigijus Šimašius, reaguodamas į „Grenfell“ bokšto gaisro Londone padarinius, kreipėsi į aplinkos ministrą Kęstutį Navicką. Šiame rašte reikalaujama, kad kuo greičiau būtų peržiūrėti reikalavimai statybai ir renovacijai dėl degių medžiagų naudojimo. Vis dėlto tragiška Londono bokšto istorija rodo, jog vien draudimų aiškiai nepakanka – ne mažiau svarbu, kad būtų veiksmingai vykdoma esamų reikalavimų išpildymo priežiūra.
PAVERTĖ MIRTINU LIEPSNOJANČIU FAKELU
Prieš savaitę pasaulį sukrėtė milžiniško gaisro bokšte „Grenfell“ (angl. „Grenfell Tower“) vaizdai. Šį 24 aukštų gyvenamąjį daugiabutį nusiaubęs gaisras pasiglemžė ne mažiau 79 žmonių gyvybių. Londonas dar tik pradėjo laidoti šio gaisro aukas, o gaisro priežastys jau atvirai įvardinamos. Britai kone neabejoja, jog itin palankias šiai tragedijai sąlygas sukūrė netinkamai atlikta daugiabučio renovacija. Tiksliau – pastatui daugiau patrauklumo turėjusi suteikusi apdailos medžiaga pasirodė esanti pragaištinga tiek pačiam namui, tiek ir jo gyventojams.
Vos pradėjus aiškintis gaisro priežastis netruko paaiškėti, jog renovuojant pastatą, buvo panaudota degi fasadų apdaila. Būtent ji leido ugniai taip spėriai lipti fasadais, o visą namą – pavertė mirtinu liepsnojančiu fakelu. Teigiama, jog būtent ši medžiaga didžiąja dalimi yra kalta dėl tokių skaudžių gaisro pasekmių. PILOTAS.LT duomenimis, purkštukų gesinimo sistemos name įrengta nebuvo, tačiau nežinia ar ji būtų labai pagelbėjus.
SUTAUPĖ JUOKINGUS 6.000 SVARŲ
Neseniai paviešinta informacija, jog sudegęs bokštas „Grenfell“ buvo aptaisytas degiais paneliais „Reynobond PE“, kurių vienetas kainuoja 22 svarus. Tuo tarpu nedegių panelių „Reynobond FR“ kaina už vienetą būtų buvusi vos 2 svarais sterlingų didesnė… Paskaičiuota, jog pasirinkus pigesnius, buvo sutaupyta vos 6.000 Anglijos svarų sterlingų. Turint omenyje pastato vertę bei 10 mln. svarų sterlingų siekiančią renovacijos sąmatą, tai kone gėdingai menka suma. Kaip galiausiai paaiškėjo vos už tokią menką sumą greičiausia būtų buvę galima ne tik išsaugoti patį namą, bet ir dešimčių žmonių gyvybes.
Paviešinta, jog degius fasadinius panelius įrengė statybos subrangos kompanija „Harley Facades“, kurią pasamdė projekto gen.rangovas – kompanija „Rydon Maintenance“. Eksterjero medžiagas tiekė kompanija „Omnis Exteriors“, kuri yra jomis jau aprūpinusi per 400 aukštybinių pastatų. Kas kaltas, ko gero, bus nustatyta ir įvardinta vėliau, tačiau greta šių žinoma ir daugiau bokšto „Grenfell“ istorijos skandalingų faktų.
PAŽEIDIMŲ NEMATĖ NET KELIOS KOMISIJOS
Britai pirmiausia kelia klausimą, kaip galėjo atsitikti, jog bokštas „Grenfell“ renovuojant buvo apsiūtas degia medžiaga. Pavyzdžiui, Vokietijoje naudoti plastiko pagrindo apdailą, kaip minėtos „Reynobond PE“ plokštės, aukštesniuose nei 22 metrai gyvenamuosiuose namuose yra uždrausta dar nuo 1980-ųjų… PILOTAS.LT žiniomis, tokių panelių negalima naudoti, pavyzdžiui, ir JAV aukštutiniuose namuose. Degios apdailos greičiausia negalima buvo naudoti ir bokšte „Grenfell“, tuo labiau, jog firmos „Studio E“ architektai savo 2012 metais parengtame bokšto renovacijos projekte parinko ugniai atsparią apdailą. Vis dėlto, kaip dabar paaiškėjo, šis projektas neapsaugojo nuo polietileno pagrindu pagamintos apdailos medžiagos. Dar keisčiau šioje renovacijos istorijoje, jog degios apdailos medžiagos panaudojimo fakto nenustatė vykusios įvairios komisijos, kurios nuo 2014 iki 2016 metų net kelis kartus tyrė šią renovaciją.
Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May savo kalboje šią istoriją pavadino „vietos ir nacionalinės valdžios nesėkme“ bei atsiprašė gaisro aukų artimųjų. Britai savo išvadas , matyt, netruks padaryti, tačiau tragiškai pasibaigęs Londono gaisras paskatino atkreipti dėmesį ir į kitose šalyse vykdomas daugiabučių renovacijas.
MERAI SIŪLO GRIEŽTINTI REIKALAVIMUS
PILOTAS.LT žiniomis, dėl degių medžiagų keliamų pavojų sunerimo ne vien Londonas ar minėtas Vilniaus meras R.Šimašius, staiga puolęs kovoti prieš apšiltinimui naudojamas degias medžiagas. Susirūpinimo kupini žodžiai bei raginimai griežtinti esamas statybos normas nuskambėjo ir iš Berlyno bei kitų Europos ir pasaulio miestų.
Nekyla abejonių, jog iš Londono bokšto „Grenfell“ istorijos privalu pasimokyti. Tačiau, ko gero, ne tiek svarbu pulti beatodairiškai griežtinti pastatų gaisrinės saugos reikalavimus, kurie pas mus ir taip yra gana griežti, bet greičiau pasiekti, jog jų būtų nepriekaištingai laikomasi. Juk, nepaisant naudojamas putplastis ar ne, jei namas atitinka gaisrinės saugos reikalavimus, jis yra saugus būti ir gyventi. Jei būtų laikomasi parengto renovacijos projekto, Londono bokšto „Grenfell“ tragedijos greičiausia būtų išvengta.
Parengta pagal: independent.ie, cnn.com, theguardian.com, dezeen.com, Vilniaus savivaldybės ir PILOTAS.LT informaciją.
Nuotrauka viršuje: Niklas Halle’N/AFP/Getty Images.
Vilius
( 2017-06-24 )
Va va
mnmn
( 2017-06-23 )
kiekvienas gaisras – geriausia sistemos revizija ir negailestinga kontrole.