Italijoje, 2 kilometrų aukštyje neseniai „nutūpęs“ šiuolaikiškas poilsio namelis su restoranu atrodo tarsi pats būtų išaugęs iš kalnuoto vietos kraštovaizdžio. Tai tarsi nugriuvęs ir virš skardžio pakibęs, tačiau savo šaknis į kalną giliai įleidęs architektūrinis medis.
Prieš porą metų firmos „Peter Pichler Architecture“ projektuotojai pasitelkę architektą Pavolą Mikolajcaką (Pavol Mikolajcak) laimėjo kalnų restorano Oberengene architektūros idėjų konkursą. Vystant konkursinę koncepciją suprojektuotas ir lynų keltuvo pašonėje pastatytas šis medinis statinys jau laukia įvairių šalių kalnų slidinėjimo mėgėjų. Tačiau vilioja jis ne vien gurmaniška virtuve ar kerinčiais kalnų vaizdais, bet ir savo šiuolaikiška architektūros kalba.
Naujojo kalnų pastato pirmajame aukšte suprojektuota pagrindinė restorano salė, baras, virtuvė, aptarnavimo patalpos. Antrajame aukšte – poilsio erdvės, techninės ir aptarnaujančio personalo patalpos. Pietvakarių pusėje lauke pastato arsenalą papildo didžiulė terasa.
Bene daugiausia šarmo naujajam pastatui suteikia jo architektūra, kurios autoriai šiuolaikinėmis priemonėmis interpretavo tradicinius vietos namelius bei pasistengė tūrius kuo organiškiau įkomponuoti į vietos kalnų peizažą. Virš skardžio pakibusios šio poilsiui skirto restorano „šakos“ tarsi yra išaugusios iš paties kalno. Kiekviena iš jų savo įstiklintu galu yra apdairiai atgręžta į svarbiausias vietos viršūnes ir lankytojus greta įprastų patiekalų „pamaitina“ vizualiniu kalnų desertu. Taip interjere įrėmintas kalnų peizažas tampa svarbiu restorano vidaus kompozicijos ir net jo meniu ingredientu. Architektai pasistengė, kad korpusai savo dvišlaite forma atkartotų tradicinių vietos namelių siluetą, tačiau išsišakojantis tūris jiems suteikia nedviprasmišką šiuolaikinį charakterį. Dominuojantys mediniai paviršiai lankytojams interjere sugroja jaukią architektūrinę melodiją, kuri taip pat turėtų būti priskirta variacijoms tradicinio kalnų namelio tema.
Beje, visas pastatas yra iš vietoje naudojamos medienos: konstruktyvas ir interjero apdaila – iš eglės, fasadai – iš maumedžio, baldai – iš ąžuolo. Tai tarsi iš vietinių medžiagų meistriškai suformuota medinė skulptūra, kuri suteikia prieglobstį kalnuose bei atvykėliams subtiliai ištransliuoja vietos statybos kultūros tradicijas.
Parengta pagal „Peter Pichler Architecture“ informaciją.
Nuotraukos: „Peter Pichler Architecture“.
