Stiprėja Kauno viltys patekti į Pasaulio paveldo elitą. Neseniai paaiškėjo, kad į prestižinį UNESCO Pasaulio paveldo statusą pretenduojanti antrojo šalies miesto tarpukario modernioji architektūra įtraukta į preliminarų sąrašą.
Savo tarpukario moderniąją architektūrą UNESCO Pasaulio paveldo sąraše matantis Kaunas, PILOTAS.LT žiniomis, gavo pirmą savo siekio patvirtinimą. Sausio 10 dieną UNESCO Pasaulio paveldo centras pranešė, kad pateikta Kauno modernizmo architektūros paraiška „Kaunas 1919-1939 m.: sostinė, įkvėpta modernizmo judėjimo” (angl. Kaunas 1919-1939: The Capital Inspired by the Modern Movement) atitinka formaliuosius paraiškos reikalavimus, keliamus Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos šalių preliminariesiems sąrašams. Tai pirmas formalus žingsnis siekiant garbingo UNESCO Pasaulio paveldo statuso. UNESCO Pasaulio paveldo statusas ne vien prestižo reikalas. Manoma, kad jis turėtų ypač didelę naudą turizmui. Tuo labiau, kad Kaunui neseniai jau suteikti Europos paveldo ženklas bei UNESCO Dizaino miesto titulas Kūrybiškų miestų tinkle.
Gautasis preliminaraus UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo patvirtinimas visgi yra tik pati darbo pradžia. Kaunas turės parengti plataus turinio nominacinę paraišką, kuriai keliami aukšti Pasaulio paveldo komiteto reikalavimai. Viena iš jos sudėtinių dalių – valdymo planas, kuriame apibrėžiami nominuojamos vertybės valstybės taikomi apsaugos, valdymo, tvarkymo, populiarinimo principai, integralaus, tarpinstitucinio bendradarbiavimo modelis.
Reikia pastebėti, kad dalis Kauno tarpukario modernizmo perlų dabar yra gana apverktinos būklės, o kiti jų – ne itin sėkmingai ieško savo vietos šiuolaikiniame mieste. Tarp pastarųjų galima paminėti Kauno centrinį paštą (arch. F.Vizbaras), Pienocentro rūmus (arch. V.Lansbergis-Žemkalnis), buvusius Pažangos rūmus (arch. F.Vizbaras) ir kt.
Šiuo metu į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą yra įtrauktos 1052 kultūros ir gamtos paveldo vertybės 165 valstybėse. Lietuva didžiuojasi, šiame sąraše turėdama 4 pasaulio paveldo vertybes: Vilniaus istorinį centrą, Kuršių neriją, Kernavės archeologinę vietovę ir Struvės geodezinį lanką.
Parengta pagal UNESCO ir PILOTAS.LT informacija.
Nuotrauka: Pienocentro rūmai (arch. V.Landsbergis-Žemkalnis, K.Reisonas; 1934 m.) © PILOTAS.LT
