Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje, atidaroma paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“. Parodoje eksponuojami radiniai atspindi įvairią Lietuvos archeologinę medžiagą nuo akmens amžiaus iki XIX amžiaus napoleonistikos.
PRISTATOMI 15 METŲ RADINIAI
Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikia nuolatinė archeologijos ekspozicija „Lietuvos proistorė“. XXII Europos archeologųkongreso proga rugsėjo 2 dieną muziejus viename iš savo ekspozicinių padalinių – Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje (Bokšto g. 20/18) – parengė parodą „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“. Parodoje pristatomi radiniai iš pastarųjų 15 metų archeologinių tyrimų Lietuvoje. Parodos rengėjai – E.Griciuvienė, G.Grižas, A.Kalėjus, V.Steponaitis. Parodos dailininkas – E.Ludavičius.
Ankstyviausią laikotarpį reprezentuoja akmens amžiaus kapų įkapės iš Gyvakarų (Kupiškio r.) ir Biržų. Reti ir įdomūs yra žalvario amžiaus radiniai iš Luokesų (Molėtų r.) ežero polinės gyvenvietės tyrimų, trunkančių jau antrą dešimtmetį. Romėnišką laikotarpį atspindi pavieniai radiniai ir įkapių komplektai iš Jogučių (Klaipėdos r.), Kazikėnų, Viešvilės (visi Jurbarko r.), Jurbarko, Lazdininkų (Kretingos r.) kapinynų tyrimų. Pristatoma vienintelė Lietuvoje rasta vėlyviausia Romos imperatoriaus Postumo moneta – 260–269 m. dviguba sestercija.
ILGI RESTORATORIŲ DARBO METAI
Viduriniam geležies amžiui parodoje atstovauja gausiomis įkapėmis išsiskiriantys kapai iš pajūrio srities (Lazdininkų, Šereitlaukio), Žemaitijos (Paprūdžių), Rytų Lietuvos (Baliulių) kapinynų. Vėlyvasis geležies amžius pristatomas ypač turtinga ginkluote išsiskiriančių degintinių kapų radiniais iš Viešvilės ir Žemaičių Kalvarijos (Plungės r.) kapinynų bei puošniomis žirgų aprangos detalėmis iš Bedugnės (Trakų r.). Iš Rytų Lietuvos pilkapių rodomi Kurklių Šilo (Anykščių r.) pilkapyne aptikti puodai, taip pat įkapės iš Jutonių (Molėtų r.) pilkapyno.
Vertėtų išskirti parodoje eksponuojamus radinius, pareikalavusius ilgų metų kruopštaus restauratorių darbo. Tai yra žemaičių moterų įspūdingos galvos puošmenos iš Bikavėnų (Šilutės r.) ir Žvilių (Šilalės r.) vėlyvojo geležies amžiaus kapinynų. Atkūrus jų pirminę gamybos technologiją restauruotos žalvario grandelių kepurėlės praturtino archeologijos rinkinį.
Didelėmis pastangomis pavyko restauruoti itin trapų dirbinį – liepos žievės kibirėlį, aptiktą buvusiame Lieporių (Šiaulių m.) gyvenvietės mediniame šulinyje.
LOBIŲ IR NAPOLEONO KARIŲ PASLAPTYS
Kernavės (Širvintų r.) senojo miesto radiniai atspindi tošininkystės amato tradicijas.
Naujos archeologinės informacijos suteikė pastarojo meto tyrimai miestuose ir piliavietėse. Parodoje pristatomas įspūdingos apimties žvejybinių reikmenų rinkinys iš Klaipėdos piliavietės tyrimų, karybos detalės iš Biržų pilies. Išskirtiniai archeologiniai radiniai iš Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijos liudija apie karališkąsias medžiokles su sakalais.
Gaubiami neatskleistų paslapčių lieka monetų lobiai, iš kurių parodai atrinkti XVI a. Viešvilės ir XVII a. L.Stuokos-Gucevičiaus gatvės (Vilniaus m.) lobiai. Savita XXI a. pradžios sensacija tapo archeologų ir antropologų tirta masinė Napoleono Didžiosios armijos karių kapavietė Vilniaus mieste.
Paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“ Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje veiks iki lapkričio 13 dienos.
Parengta pagal Lietuvos nacionalinio muziejaus informaciją.
