Ką tik nuspręsta tvarkyti ir atnaujinti 3 Šiaurės Lietuvos miestų viešąsias erdves bei infrastruktūrą. Pasvalio, Joniškio ir Skuodo miestų projektams beveik 1 mln. eurų paskyrė Vidaus reikalų ministerija. Diduma lėšų – iš Europos sąjungos fondų.
PALVALYJE GAIVINS VIEŠĄSIAS ERDVES
3 Šiaurės Lietuvos miestuose įgyvendinami pagal Vidaus reikalų ministerijos (VRM) administruojamą 2014–2020 m. ES fondų investicijų programos priemonę „Pereinamojo laikotarpio tikslinių teritorijų vystymas. II“. Šiai priemonei finansuoti iš viso skirta bemaž 5,65 mln. eurų ES fondų lėšų.
Kaip praneša Vidaus reikalų ministerija, įgyvendinus projektą Pasvalyje bus atgaivintos viešosios erdvės centrinėse Vilniaus ir Taikos gatvėse. Tai turėtų padidinti gyventojų srautus, sudaryti sąlygas vietos verslo plėtrai, pritraukti privačias investicijas, pagerinti gyvenamąją aplinką. Šioje miesto dalyje bus atlikta skvero, esančio Vilniaus gatvėje, dangos ir mažosios architektūros elementų rekonstrukcija, taip pat bus rekonstruojami šaligatviai aplink autobusų stotį bei kitose Vilniaus ir Taikos gatvių dalyse.
Pasvalio rajono savivaldybės administracijos įgyvendinamam projektui „Pasvalio miesto viešosios infrastruktūros plėtros II etapas“ finansuoti skirta bemaž 311.000 eurų, iš jų 286.000 eurų – Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšos ir 25.000 eurų – Lietuvos Respublikos (LR) valstybės biudžeto lėšos.
JONIŠKYJE – DĖMESYS GYVENAMAI APLINKAI
Joniškio rajono savivaldybės administracijos įgyvendinamo projekto „Kompleksinis Joniškio miesto daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalų sutvarkymas“ tikslas – gyvenamosios aplinkos mieste patrauklumo didinimas.
Įgyvendinus projektą, bus sutvarkyta viešoji infrastruktūra Miesto aikštės, M.Slančiausko ir Parko gatvių daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo teritorijoje: atnaujintos ir praplatintos automobilių stovėjimo aikštelės, atnaujinti ir naujai įrengti pėsčiųjų takai, atnaujinti žalieji plotai, įrengta vaikų žaidimo aikštelė ir lauko treniruokliai bei atnaujinta sporto aikštelė, teritorijos viešoji infrastruktūra pritaikyta neįgaliųjų poreikiams.
Šiam projektui skirta daugiau nei 370 .000 eurų, iš jų 340.000 eurų – ES struktūrinių fondų lėšos ir 30.000 eurų – LR valstybės biudžeto lėšos.
ĮGYVENDIS DU PROJEKTUS SKUODE
Skuode įgyvendinami bent 2 projektai – „Skuodo miesto Žydų kvartalo sutvarkymas: dangų įrengimas ir apšvietimo sistemos modernizavimas“ ir „Skuodo miesto turgaus aikštės sutvarkymas (dangos ir apšvietimo sistemos modernizavimas, prekybos paviljonų statyba)“. Įgyvendinus pirmąjį projektą, bus atnaujinta Skuodo miesto Žydų kvartalo viešųjų erdvių infrastruktūra Laisvės g.: nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai, įrengtos automobilių aikštelės su apšvietimu, sutvarkyti privažiavimai nuo gatvės iki namų.
Įgyvendinus antrąjį projektą, bus sutvarkyta Skuodo miesto turgaus aikštė. Čia bus modernizuota apšvietimo sistema, įrengti prekybos paviljonai, atnaujinta bei sutvarkyta aikštės danga bei prieigos. Taip pat nutiesti lietaus nuotekų tinklai, įrengti drenažo tinklai, žalios zonos užsėtos žole, pasodinti medžiai.
Projektų Skuode įgyvendinimui skirta daugiau nei 291.000 eurų. ES lėšos sudaro bemaž 268.000 eurų, valstybės biudžeto lėšos – bemaž 24.000 eurų.
IŠSKIRTOS KAIP PROBLEMINĖS TERITORIJOS
Nacionalinę regioninę politiką įgyvendinančius projektus vykdo pereinamojo laikotarpio tikslinių teritorijų (miestų) – Lazdijų, Jonavos, Skuodo, Pasvalio, Rokiškio, Akmenės, Joniškio, Kelmės, Jurbarko, Ignalinos, Šalčininkų, Švenčionių rajonų bei Druskininkų savivaldybių administracijos. Tai savivaldybės, kurios 2007–2013 m. laikotarpiu buvo išskirtos kaip probleminės teritorijos.
Vien per VRM administruojamas priemones 2007–2013 m. laikotarpiu Pasvalio raj. skirta 8 mln., Joniškio raj. – 7,5 mln., Skuodo raj. – 6 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų.
Parengta pagal Vidaus reikalų ministerijos informaciją.
mnmn
( 2016-08-17 )
ponas Uzpelkis visai nedaug skiriasi nuo Uzkalnio, pasirodo. Bent jau tuo, kad teigia, jog normaliai gyventi galima tik Vilniuje. nors cia gyvenu jau daugeli metu, drisciau abejoti Vilniaus asies sureiksminimu. kaip cia buvo graziai pasakyta, zmones gyvena ir uz Poliarinio rato, juolab Skuode ar Joniskyje. labai vertinu tokias investicijas i provincija, nes tai rodo, kad sioje seimoje ne viskas atiduodama didziausiam sunui. meiles ir demesio reikia visiems ir visi yra jo verti.
Užpelkis
( 2016-08-16 )
Kas jums sakė, kad „prieškario Lietuvoje pragyvenimo lygis buvo aukštesnis nei Suomijoje“ ? Iš kur tokie duomenys ? Jūs ką lyginat: suvartojamos elektros kiekį vienam gyventojui, asfaltuotų kelių ilgį ar kariuomenės generolų skaičių ? Jei generolų, tai čia Lietuva neturėjo lygių Europoje. Jų turėjo net 48 vnt. Bet pagal suvartojamos elektros kiekį (12 kWh/1 gyv.) dalijosi paskutinę vietą su Albanija. Dėl priklausimo kažkam ir dėl „laisvumo“ tai galiu pasakyti, kad tas ne tiek svarbu visuomenės kultūrai ir pragyvenimo lygiui. Pvz. Krymo totorių chanatas irgi ilgą laiką buvo laisvas, bet neturėjo nei universitetų, nei kažkokių mokyklų. Nepaliko jokių rašybos ar meno paminklų. Suomija Rusijos imperijos dalimi tapo Napoleono karų metu, bet caras Aleksandras I pats atvyko į suomijos parlamentą ir garantavo, kad suomiai niekada nebus įmami rekrutais į Rusijos armiją ir niekada mokesčiai iš Suomijos biudžeto nebus pervadami į imperijos biudžetą. Savo parlamentą Suomija turėjo visą jos buvimo Rusijos imperijoje laikotarpį. Be to Aleksandras I suomių kalbą padarė valstybine Suomijos kalba. Paminklas jam ir šiandien stovi centrinėje Helsinkio aikštėje. Mes negalime lygintis su suomiais – jų kultūra nepalyginamai aukštesnė.
JPN
( 2016-08-15 )
Dar noriu priminti,kad Suomija ilgą laiką buvo Švedijos ,po to Rusijos imperijos provincija- o Lietuva buvo laisva Didžioji Kunigaikštystė.
JPN
( 2016-08-15 )
Ponas Užpelkis,Sūduvoje (Suvalkijoje-nemažas gabalas Lietuvos,ilgą laiką priklausęs Prūsijos,o ne Rusijos imperijai,ten sukurta bendrinė lietuvių kalba) baudžiavos nebuvo,todėl sūduviai save vadina liocais (liuosais-laisvais),o savo bendratarmius iš Jurbarko apylinkių-karnavyžiais (matyt,buv. baudžiauninkais). Dar noriu priminti,kad pragyvenimo lygis prieškario Lietuvoje buvo žymiai aukštesnis,negu Suomijoje.Kitas klausimas,kad Lietuva su savo rinktiniu karininkų korpusu,lėktuvais ANBO 1940 m.nesugebėjo pasipriešinti okupantui iš Rytų,skirtingai,negu Suomija 1939m.
Užpelkis
( 2016-08-15 )
Su Suomija mes negalime lygintis nes Suomijoje privalomas mokslas nuo 7 m. amžiaus buvo įvestas 1683 m., o pas mus tik 1924 m., t. y. po 250 m. Pas mus karaliavo jos didenybė Baudžiava, kai 95 proc. žmonių buvo paversti vergais ir mainomi į šunis. Ir dabar mūsų visuomenė ir mūsų valstybė nepalyginamai primityvesnė nei Suomijos. Todel esu tikras, kad po 15-20 m. Lietuvos provincojoje visai nebeliks gyventojų.
Užpelkiui
( 2016-08-13 )
p.Užpelki,Suomijoje žmonės gyvena ir Rovaniemi miestelyje užpoliarinio rato,ne tik Helsinkyje-ten valstybė investuoja,nes ir ten gyvena Suomijos piliečiai.
Užpelkis
( 2016-08-12 )
Ką ten tvarkyti, juk po 15-20 metu ten visiškai nebeliks gyventojų. Visi išvažiuos arba į Norvegiją arba į Vilnių. Pinigai išmesti į balą. Bet ir tie pinigai oriniai, gauti iš ECB, kurių jis kasmėnesį išmeta po 80 milijardų eurų. Kažkur juos reikia „investuoti, kitaip ES ekonomika užsilenktu per porą mėnesių. Šiandien su vyriausybine delegacija važiuodamas per Kauną pamačiau stulbinantį dalyką – pradėtas renovuoti A. Iljinienės namas Donelaičio g, 19 !!! Tai neįtikėtina. Reiškia Kaunas nemirė ir gyvuos amžinai. O su juo ir Lietuva ! Aleliuja !