SOVIETMEČIO FOTOGRAFIJA://PIRMOJI A.MARCINKEVIČIAUS PERSONALINĖ PARODA

Nacionalinė dailė galerija ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius pakvietė atrasti sovietmečio Lietuvos fotografijos kūrėją Adauktą Marcinkevičių (1936-1960) – rengia pirmąją jo personalinę parodą. Tai taip pat yra aktas, liudijantis istorinį sugrįžimą fotografijos kūrėjo, kuris 6-ojo dešimtmečio pabaigoje siekė atnaujinti fotografijos tradicijas, atsisakė laikotarpiui būdingų propagandinių štampų.

SUTAPO SU POLITINIO ATŠILIMO PROCESAIS

Liepos 1 dieną Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr.22, Vilnius) įvyks Adaukto Marcinkevičiaus (1936-1960) personalinės parodos „Optimistai ir skeptikai. 1954-1959 metų fotografijos“ atidarymas. Parodos kuratorė Margarita Matulytė. Parodą lydi leidyklos „Apostrofa“ išleista retrospektyvos knyga.

Adaukto Marcinkevičiaus kūrybinio darbo metai sutapo su „atšilimo“ Sovietų Sąjungoje procesais, suteikusiais vilčių, kad pagaliau galima laisviau kvėpuoti ir plačiau svajoti. Iš mirties taško pajudėjo literatūra, dailė, teatras, o propagandinio žurnalizmo tinkluose įstrigusi fotografija dar vis trypinėjo vietoje. Pradėjęs fotožurnalisto darbą dvidešimtmetis jaunuolis įžengė į terpę, kurioje buvo svarstoma „kaip ji, toji meninė fotografija, privalėtų atrodyti“, čia jam atsidengė visiškai neįsisavinti kūrybos plėšiniai.

Fotografo žvilgsnis buvo nukreiptas į aktualijas, tačiau vizualinė kalba pasireiškė ekspresyvumu, socialinių detalių gausa, jautrumu kasdienybei. Politinė situacija jam ir kitiems kūrėjams buvo palanki: galėjai kalbėti garsiau – ne pašnibždomis, galėjai rašyti atviriau, galėjai fotografuoti ne tik idėjinę „tiesą“, bet ir šį tą daugiau, tad negaišdamas ir neprarasdamas nė minutės šio ypatingo laiko, A.Marcinkevičius nukreipė objektyvą į epochos asmenybes.

FOTOGRAFAVO MENININKUS IR KŪRĖJUS

Sumanęs surinkti menininkų portretus, per dvejus metus A.Marcinkevičius užfiksavo apie 100 dailininkų, muzikų, rašytojų. Vis dėlto fotografą labiau traukė meninė raiška ir, toldamas nuo grynojo dokumentalizmo, jis pasinėrė į poetinius vaizdinius. Nuo anuomet vyravusio socrealizmo kūrėjas stengėsi pabėgti ne ieškodamas novatoriškų sprendimų, o grįždamas į saugią laiko patikrintą patirtį ir kėlė tuos pačius klausimus, kuriuos XX a. pradžioje kėlė fotografijos meno pionieriai: apie vaizdo prasmę, fotografijos meno estetiką ir statusą, fotografo pašaukimą.

Labiausiai A.Marcinkevičiaus mėgta piktorialistinė raiška: impresija, subjektyvus įspūdis, asociatyvumas, minkšta ir blausi faktūra, tapybiški efektai. Kita pastebima fotografo stilistinė kryptis – konstruktyvizmas. Tokiose fotografijose autorius dėmesį koncentravo į fotografinės formos talpumą, ieškojo objektų geometriškumą, jų lakoniškumą pabrėžiančių rakursų. Darbuose pastebimas jaunatviškas polėkis, noras eksperimentuoti su nauja medžiaga, išbandyti gausybę kirbančių fixe idėjų.

Parodos organizatoriai:Nacionalinė dailės galerija ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius. Rėmėjai: LR kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, „Exterus“.

Paroda Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki rugsėjo 18 dienos.

Parengta pagal Nacionalinės dailės galerijos informaciją.