Kauno architektūriniai konkursai jau senokai tapę anekdotiniu reiškiniu, gaminančiu niekam nereikalingą produkciją, pagal atsainiai sukaltas taisykles, kurių, dažniausiai, nepaiso nei dalyviai, nei vertintojai. Ilgainiui provincialios loterijos dvasia, metų metais nepakeičiama žiuri pirmininkė bei viešųjų pirkimų marazmas redukavo konkursavimosi prasmę iki mažo pliusiuko valdiškose ataskaitose ir didelio nihilizmo architektuomenės gretose.
Palaipsniui architektūrinių konkursų turinys Kaune visiškai paliko procedūrinių ritualų kūną.
Žinoma, po dar garuojančios “Lordų” konkursinės nesėkmės Vilniuje, gali atrodyti, jog konkursinė situacija visoje Lietuvoje yra apverktina, tačiau drįsčiau teigti, kad ilgametė Kauno klinika šiandieną labiausiai verta užuojautos…
MRC KELIAS Į KAUNĄ VEDA PER RYGĄ
Todėl, kai balandžio pabaigoje į Kauną atskrido “Malcolm Reading Consultants” projektų direktorius David Hamilton’as, įspūdis prilygo “nematomų” NATO naikintuvų F-22 “Raptor“ nusileidimui Šiaulių aviacijos bazėje.
MRC yra įtakinga jėga, turinti ilgametę architektūrinių konkursų organizavimo patirtį. Užgrūdinti ir reiklūs sau. Užsakovams – taip pat.
Nors tai ir labai panašu į stebuklą, greičiau tai bus laimingas “rekušetas” nuo kaimynų…
Kaip žinia, sausio pabaigoje tarptautinių architektūros konkursų kompanija MRC (Malcolm Reading Consultants) paskelbia, jog organizuoja Latvijos Modernaus meno fondo muziejaus architektūrinį konkursą, kuriame dalyvaus 7pasaulinio lygio architektūrinės žvaigždės. Rygos batalijose šiuo metu kaunasi: Adjaye biuras (JK), Lahdelma ir Mahlamäki biuras (Suomija), Caruso St John architektai (JK), Henning Larseno biuras (Danija), Neutelings ir Riedijk architektai (Olandija), Sauerbruch ir Hutton biuras (Vokietija) ir architektų biuras WHY (JAV).
Žinoma, tai viršijo optimistinius lūkesčius ir nubrėžė itin aukštą lūkesčių trajektoriją Latvijos architektūriniame gyvenime. Latviai ir šiaip keletą kartų lenkia mus architektūrinių konkursų kokybe ir gausa, o pastaruoju metu rengia ir vis daugiau tarptautinių konkursų. Tokiose aplinkybėse MRC konkursas Rygos „Hanzos miesto“ teritorijoje generavo nuoširdų pavydą.
Lietuva nuo Latvijos, rodos, dar labiau nutolo, supanašėdama su Baltarusija ir jos architektūriniais papročiais…
AR KAUNAS IŠSIBLAIVĖ NUO SKUBOTŲ STATYBŲ PRIKLAUSOMYBĖS?
Baugu prisiminti, bet tuo pat metu Kauno valdžia gausiai džiūgavo dėl laimėtos prieš Vilnių teisės statyti Nemuno saloje Mokslo muziejų ir nepavargdama kartojo mantrą – statybas pradėsime dar šį rudenį…
Laimei, artėjantys Seimo rinkimai pakeitė įprastą reikalų tvarkymo muštrą ir patraukli proga suspindėti tarptautinės architektūros fone buvo įvertinta.
Anot šaltinio, šešėlinis Kauno vyr.architektas galų gale leidosi įkalbamas dėl tikro, o ne butaforinio, architektūrinio konkurso. Neatsitiktinai nusekta ir karštomis pėdomis paskui latvius iki Londono: MRC sutiko dirbti, bet pagal savo sąlygas.
Suprantama, Kauno laukia nepigus malonumas: vien konkurso organizavimas atsieis 80.000 eurų, o premijinį fondą sudarys 45.000 eurų. Tai beveik 9 kartus didesnė suma nei Kauno savivaldybė tradiciškai skirdavo architektūriniam konkursui.
Ar šis platus žingsnis taps gražia architektūrine tradicija, ar dar vienu “auksiniu” skandalu – palikime atsakyti laikui…
Tuo tarpu galime pasidžiaugti, kad MRC skelbia, jog kaip visada dirbs pagal savo taisykles. Konkurso sąlygos – pagal tarptautinius standartus, recenzavimas ir vertinimas – pagal tarptautinius standartus, premijos – pagal tarptautinius standartus.
Dalyvauti tokio lygio konkurse, ir dar namie,- išskirtinis malonumas. Neabejoju, kad į trasą turėtų išbėgti visas nacionalinis architektūros genofondas. Ypač – po “lordinio” konkurso fiasko Dešiniajame krante, Vilniuje.
Be to, jeigu Kaunas išnaudos galimybę, ypatingos naudos galima tikėtis ir iš konkurso viešinimo – MRC yra dideli tarptautiniai šio reikalo specai. Šiuo atveju galima tikėtis pirmos ir tikrai plačios Kauno architektūrinės žinios tarptautinės architektuomenės akiratyje. Belieka raštingai ir aktyviai šią galimybę išnaudoti.
Tuo tarpu iš pusbalsiu skelbiamo “Mokslo salos” konkurso grafiko, visai tikėtina, kad konkurso ekspozicija gali tapti ryškiu Architektūros festivalio KAFe 2016 papuošalu šį rudenį. Ir, žinoma, galingu rinkimų tramplinu…
Tarptautinio „Mokslo salos“ architektūrinio konkurso sumanymą ir uždavinius sutiko pakomentuoti vienas jo šefų – Kauno miesto vicemeras Povilas Mačiulis.
P.MAČIULIS: SUPRANTAM, JOG KURIAME LIETUVOS MOKSLO SIMBOLĮ
PILOTAS.LT: Londono kompanija “Malcolm Reading Consultants” – garsi ir patyrusi tarptautinių architektūrinių konkursų organizatorė. Kas nulėmė jos pasirinkimą Kauno “Mokslo Salos” konkursui?
Povilas Mačiulis:Nulėmė patirtis ir organizuotų konkursų rezultatas. Vien 2014 metais “Malcolm Reading Consultants” komandos organizuotas konkursas Helsinkyje, sulaukęs virš 1700 dalyvių, yra puikus pavyzdys, kad pasirinktas partneris yra vienas iš profesionaliausių savo srityje.
Tikėtis tiek pat dalyvių „Mokslo salos“ konkurse Kaune būtų naivu, tačiau po praeitą savaitę paskelbtos žinios apie birželį organizuojamą konkursą jau sulaukėme kelių Europos valstybių ambasadorių Lietuvoje skambučių su prašymu detalesnės informacijos apie konkursą, kuria jie nori pasidalinti su savo šalies architektų bendruomenėmis. Manau, kad didžiąja dalimi šio pozityvaus efekto pasiekta dėl „Malcolm Reading Consultants“ dalyvavimo organizuojant mūsų konkursą.
Koks “Mokslo salos” architektūrinio konkurso biudžetas? Iš kokių šaltinių numatoma jį finansuoti?
Partnerystė su „Malcolm Reading Consultants“ savivaldybei kainuos apie 80 tūkstančių eurų. Taip pat esame numatę 45 tūkstančių eurų prizinį fondą. Mano įsitikinimu, tai kukli suma įvertinant galimų architektūrinių sprendinių kokybę bei žinios paskleidimą apie „Mokslo salą“ visame pasaulyje. Norime įgyvendinti ne miesto, o visos šalies mokslo simbolį. Tai milžiniška atsakomybė. Todėl taupyti įgyvendinant svarbiausius mokslo centro projekto etapus, būtų, švelniai tariant, suvalkietiška.
Koks konkurso tipas numatomas Kaune?
Organizuojame atvirą tarptautinį konkursą, kurio vertinimo komisiją sudarys architektai ir įvairių, su mokslo centrais susietų sričių profesionalai. Stengiamės, kad bent pusė būtų specialistai iš užsienio. Šiuo metu lipdome komisijos sudėtį, apie kurią informuosime netolimoje ateityje.
Ar “Mokslo salos” konkursas bus urbanistinis-architektūrinis (ir vietai parinkti, ir pastatui projektuoti)? Ar vietą nurodys Kauno valdžia, o konkursantai spręs tik objekto architektūrinius uždavinius?
Ar yra įtakingesnė valdžia Kaune už architektus…? Būtent todėl ir norime „nurodymo teisę“ patikėti konkurso dalyviams.
O jeigu rimtai, tai kartu su konkurso organizavimo partneriais apsisprendėme neuždaryti galimybių amplitudės tik su architektūriniai sprendiniais. Šiame konkurse favoritus išskirs ir urbanistinė logika – t.y. vietos saloje parinkimas. Suteiksime konkurso dalyvių komandoms visišką laisvę ne tik spręsti dėl pastato, bet ir dėl vietos nustatymo.
O su laisve taip jau būna – miela širdžiai, tačiau reikalauja ir daug išminties bei asmeninės atsakomybės.
Ar konkursinė teritorija apims visą salą, ar tik vieną kurį nors jos fragmentą?
Nemuno sala turi du sklypus – teritorija, kurioje reziduoja “Žalgirio arena” ir likusi žalioji salos dalis. Būtent ši dalis ir yra “Mokslo salos” pastato vietos parinkimo erdvė. Tačiau konkursas neuždarys galimybės architektūriniams sprendiniams ir „išlipti“ iš salos. Pavyzdžiui, “pabraidyti” Nemune, o gal net užlipti ant upės krantų.
Koks konkurso grafikas numatomas?
Birželio pradžioje startuojame, o rezultatus aptariame spalio mėnesį.
Kaip MRC organizuojamas “Mokslo salos” konkursas bus suderintas su Viešųjų Pirkimų tarnyba?
Tai vienas iš didžiausių iššūkių – suderinti „Malcolm Reading Consultants“ tarptautinę patirtį ir Lietuvos viešųjų pirkimų taisykles.
Jau dabar matome, kad kai kurie, galbūt pertekliniai, Lietuvos įstatymų leidėjų reikalavimai gali būti svaria priežastimi užsienio architektų biurams nedalyvauti „Mokslo salos“ konkurse. Tačiau širdyje esu optimistas ir tikiu, kad rezultatas bus geras. Juolab, kad „Malcolm Reading Consultants“ yra nepriklausoma, daugiametę patirtį konkursų organizavime turinti komanda, kurios vienas pagrindinių tikslų – užtikrinti skaidrų ir rezultatyvų konkursą.
Ar galima laikyti, kad Kaunas apsisprendė pasukti rimtu ir įpareigojančiu tarptautinių architektūrinių konkursų keliu?
Tai pirmas kartas Lietuvoje, kai konkursas organizuojamas tokiu būdu. 20-metė “Malcolm Reading Consultants” komandos konkursų organizavimo patirtis teikia vilties, kad šių metų ruduo gali būti derlingas architektūriniais pasiūlymais. Tačiau nedrįstu dabar piešti ateities strategijos. Pirmiausia norisi sulaukti „Mokslo salos“ konkurso rezultatų. Rudenį aptarsime ir nustatysime kryptį ateičiai.
Ar turime pagrindo manyti, kad Kaunas atsikrato pigių ir skubotų architektūrinių konkursų praktikos ir renkasi brangų tarptautišką konkursavimo metodą?
Yra toks posakis, kad „nesu tiek turtingas, kad galėčiau pirkti pigius, nekokybiškus daiktus“. Todėl tikiu, kad investicija į profesionaliai organizuojamus konkursus duos kelias naudas. Pirmiausia, platų kokybiškų architektūrinių sprendinių spektrą, bei tarptautinį aktualumą. Antra, tikiu, kad ateityje ši partnerystė suteiks žinių ir Lietuvos architektūrinių konkursų organizatoriams. Galbūt kažkada ateityje galėsime savarankiškai organizuoti sėkmingas tarptautines architektų varžytuves? Rudenį įvertinsime šio konkurso naudas, įsipareigojimus, džiaugsmus ir vargus.
Dėkoju už dialogą. Linkiu rezultatyvios sėkmės kuriant “Mokslo salą”.
