Vienas žymiausių Lenkijoje tarptautinis fotografijos festivalis „Fotografijos mėnuo“ prasideda Indrės Šerpytytės fotografijų paroda „1944-1991“. Pirmą kartą Lenkijoje pristatomai fotomenininkės parodai, pasakojančiai apie pokario traumas ir praradimus Lietuvoje bei nagrinėjančiai atminties problemą, suteikta išskirtinė Krokuvos Modernaus meno muziejaus MOCAK erdvė.
SUSIDEDA IŠ DVIEJŲ CIKLŲ
Gegužės 14 dieną (ketvirtadienį) Krokuvoje prasideda tarptautinis fotografijos festivalis „Fotografijos mėnuo“ (lenk. Miesiąc Fotografii). Festivalį pradeda I.Šerpytytės fotografijų paroda „1944-1991“. Festivalyje numatytas ir susitikimas su parodos autore, kurį festivalio kvietimu ves žinomas Kauno fotomenininkas Gintaras Česonis.
I.Šerpytytės fotografijų paroda „1944-1991“ susideda iš dviejų vienas kitą papildančių ciklų. Pirmajame žiūrovai pamatys senuosius NKVD, MVD, MGB ir KGB pastatus – tai yra vietas, kuriose sovietinio režimo saugumo tarnybos kalino, kankino ir žudė lietuvius. Pasak parodos kuratorių, tie, atrodytų, nekalti nameliai, I.Šerpytytės fotografijose tampa beveik pasakos erdve. Toks meninis sprendimas, pasak kuratorių, lemia, kad atmintis apie valdžios ir visuomenės konfliktą tampa beveik nebeapčiuopiama. Pagrindinė antrojo ciklo tema yra miško broliai. Miškai čia tapo slapstimosi vieta, tuo pačiu namais ir laisve, o vėliau ir mirtimi. Parodos kataloge cituojami pačios autorės žodžiai: „Mano darbuose pastatai ir miškai yra pilni prarasties. Namai tampa negyvais, visiškai sandariais, viduje saugančiais atmintį pastatais. Miškai reprezentuoja neesamą atmintį ir neesamą vietą, jie žiūrovui nieko negali atskleisti“.
TEMA AKTUALI IR LENKAMS
Vienas žymiausių ir didžiausių fotografijos festivalių Lenkijoje I.Šerpytytės parodą į pagrindinę festivalio programą atrinko būtent už lenkams taip pat labai svarbų bandymą nagrinėti atminties ir jos praradimo ar nenoro atminti temą.
1983 m. Palangoje gimusi, fotografijos studijas Brightono universitete ir Londono Royal College of Art baigusi I.Šerpytytė už fotografijų ciklą „1944-1991“ buvo nominuota Metų atradimo apdovanojimui „Recontres d‘Arles“ fotografijos festivalyje. Lietuvių kilmės britų menininkė yra daugelio apdovanojimų laureatė. Jos darbai buvo eksponuojami Paryžiuje, Londone, Milane, Berlyne, Glazge, Niujorke, Rygoje, Vilniuje, taip pat buvo įtraukti į Viktorijos ir Alberto muziejaus (Victoria and Albert Museum) kolekciją.
Parengta pagal Kultūros ministerijos informaciją.
