MOKSLO ARCHITEKTŪROS PREMJERA://KAUNE ATIDAROMAS KTU SLĖNIS

Penktadienį Studentų miestelyje oficialiai atidarytas Kauno Technologijos universiteto Mokslo, studijų ir verslo centras, kurį neabejotinai galima laikyti vienu ryškiausiu Lietuvos mokslo architektūros įvykiu. Įspūdingas architektės G.Janulytės – Bernotienės studijos opusas užbaigė 50 metų statytą KTU Studentų miestelį ir tapo pagrindiniu jo fasadu K.Baršausko magistralinėje gatvėje.

Priimta manyti, jog architektūra yra vyriška profesija, vyriškas menas, kupinas racionalių motyvų, technikų ir tamprių sąsajų su inžineriniu mąstymu bei struktūromis. Ir nors pastarąjį dešimtmetį pasaulio architektūriniame elite randasi vis daugiau moteriškų vardų, tendencija iš esmės išlieka – architektūroje dominuoja vyrai.

Šiame rūsčiame architektūriniame kontekste sklandanti trapi ir galantiška Gražinos Janulytės – Bernotienės persona galėtų atrodyti lyg atsitiktinumas ar loterinis nuotykis. Tačiau yra priešingai.

Gražinos į Lietuvos architektūrinio elito orbitą neatskraidino kokia nors mistinė „raketa-nešėja“. Ji ilgus metus kantriai kurpė įvairius architektūrinius projektus, kol atėjo didžiojo išsipildymo valanda.

INTELEKTUALI IN IR JAN SPINDULIUOTĖ

Kauno Technologijos universiteto Mokslo, studijų ir verslo centras Studentų miestelyje neabejotinai laikytinas įspūdingiausiu G.Janulytės – Bernotienės architektūriniu opusu (bendraautorė Rimantė Lydytė ir Erikas Klinavičius).

Po 2008-aisiais laimėto uždaro architektūrinio konkurso projektas buvo sėkmingai išgrynintas ir įgavo monumentalią, subalansuotą ir aiškią architektūrinę sankabą, artimą „in ir jan“ metaforai. Statinys ne tik derama gaida užbaigė XX a. modernizmo klasika laikomo Studentų miestelio išklotinę, bet ir sukūrė įspūdingą pažangaus mokslo turiniui adekvačią šiuolaikinę architektūrinę formą.

Labai retas atvejis lietuviškoje universitetų architektūrinėje praktikoje, kad architektūrinė kalba būtų tokia emociškai paveiki, brandi ir optimistinė. Solidi kompozicijos dinamika ir raiškūs architektūriniai leitmotyvai siunčia aplinkai stiprią estetinę žinią, kurios intelektinis užtaisas pajėgus inspiruoti inovatyvų kūrybingumą pačia plačiausia prasme.

ARCHITEKTĖ PASTEBĖTA IR ĮVERTINTA

KTU Mokso, studijų ir verslo centras – retas ir reikšmingas architektūrinis pasiekimas, kuris iš karto buvo pastebėtas kolegų. Liepos 1-ąją, minint Tarptautinę architektų dieną, G.Janulytei – Bernotienei suteiktas Kauno Metų architekto titulas. Beje, kol kas vienintelei – antrą kartą!

Šį rudenį KTU objektas rekomenduotas ES šiuolaikinės architektūros premijos „Mies van der Rohe Apdovanojimas“ komitetui ir jau gavo kvietimą dalyvauti garbiangiausiame Europos architektūriniame turnyre.

Be to, Lietuvos Architektų rūmai ir Architektų sąjunga pristatė G.Janulytę – Bernotienę kandidate šių metų Vyriausybės meno ir kultūros premijai.

Šiame KTU Slėnyje sutelktas ypač perspektyvių – darniosios chemijos ir biofarmacijos, ateities energetikos ir mechatronikos, informacinių ir komunikacinių technologijų – sričių mokslo ir studijų potencialas. Greta jau dabar kuriasi glaudžiai su mokslo institucijomis bendradarbiaujančios verslo įmonės. KTU Slėnis yra vienas iš didžiausių tokio tipo centrų Lietuvoje. Jo bendra investicija siekia 150 milijonų litų.

Anot KTU atstovų, KTU Slėnis – esminė grandis, jungianti perspektyviausias technologijas ir žinioms imlias įmones, kurių bendradarbiavimas generuoja idėjas, ateityje virsiančiomis sėkmingais verslo projektais.

KURIASI 7 PRIEŠAKINIAI INSTITUTAI IR INKUBATORIUS

Naujajame centre kuriasi svarbiausi KTU mokslo centrai: Profesoriaus K.Baršausko ultragarso mokslo institutas, Medžiagų mokslo institutas, Biomedicininės inžinerijos institutas, Telematikos mokslo laboratorija, Realaus laiko kompiuterinių sistemų centras, Sintetinės chemijos institutas.

Mokslo ir technologijų centre bei Technologinio verslo inkubatoriuje įrengta apie 350 darbo vietų, o sumontuotos techninės įrangos vertė siekia beveik 89 mln. litų. Mokslinių tyrimų zona užima 9.000 m2 plotą, o 3.500 m2 skirta verslui.

KTU numato, jog per trejus metus Slėnyje įsikurs ir savo verslą plėtos apie 40 jaunų technologinių įmonių. Technologinio verslo inkubatoriaus veiklą koordinuoja KTU regioninis mokslo parkas. Jau užimtos beveik visos biurams skirtos patalpos: Atviros prieigos verslo laboratorijos (490 m2) ir Jaunimo verslumo zona (650 m2). Konferencinėje zonoje (700 m2) ir Technologijų demonstravimo centro zonoje (345 m2) Kauno technologijos universiteto mokslininkai ir technologinės įmonės galės demonstruoti savo produktus ir jų prototipus.