Architektūros menas yra viena didžiausių kultūros jėgų valstybės gyvenime. Šita jėga pavesta vesti architektų korporacijai. Mūsų architektų veikla turi vadovautis pažiūra į architektūrą, kaipo į miesto statybos meną.
Ši pažiūra turi būti pravedama mokykloje, o po to pagaliau pasireikšti ir gatvėje. Šia pažiūra turime naudotis protingos kritikos pagrindui. Jeigu pastatas turi miestišką vaizdą, taisyklingai, gerai ir ekonomiškai apšviestas, vertas savęs, kaimynų, ir, aprskritai, suderintas su aplinka, tai jis išlaiko kritiką.
Individualiai prašmatnus pastatas, atskirai imant, kad ir ne blogas, tačiau jis jokios vertės miestui neturi, jeigu jis nesuderintas su aplinka.
„Technika ir ūkis“, 1940 vasario 1 (iš Roberto Čerškaus archyvo).
LIETUVOS ARCHITEKTŲ SĄJUNGOS 90-MEČIUI SKIRTA
