MMC PASUKO IŠ KELIO://PROJEKTAVIMĄ TĘSIA PASKATINAMOSIOS PREMIJOS LAIMĖTOJAI

Nepaisant daugybės sėkmingų estų bei latvių architektūrinės kultūros pavyzdžių ir pavienių vietos architektūros entuziastų pastangų, demokratiškoji architektūros konkursų praktika Lietuvoje taip ir neįvyksta. Net jei daugiau mažiau demokratiškais principais grįstas konkursas ir surengiamas, vėliau projektas vis vien beviltiškai įklampinamas nežinioje ar tiesiog sužlugdomas. Sunku būtų ir prisiminti bent vieną svarbesnio visuomeninio objekto architektūros konkursą, kuriame ne tik būtų išrinktas nugalėtojas, bet ir būtų sėkmingai realizuota jame laimėjusi architektūrinė idėja. Kaip neseniai paaiškėjo, tamsiu ir vingiuotu keliuku pasuko ir Modernaus meno centro (MMC) pastato projektavimo eiga.

PAKOREGAVO PROGRAMĄ

Bendrovė „LKT projektai“ su Lietuvos architektų sąjunga surengė mišrų idėjinį administracinės paskirties pastato su Modernaus meno centru (MMC) projekto konkursą, kurios rezultatai paaiškėjo šį pavasarį. Vilniuje, buvusio kino teatro „Lietuva“ vietoje numatyto komplekso konkurse dalyvavo 30 projektinių pasiūlymų, tačiau vertinimo komisija 1-osios vietos verto darbo nerado. Šiek tiek vilčių teikė tuomet išrinkti du 2-osios vietos laimėtojai – UAB „Architektūros linija“ bei UAB „Senojo miesto architektai“.

Kaip skelbia Lietuvos architektų sąjunga, vėliau visgi buvo pasukta kitu keliu – tęsti projektavimą pasirinktas vieno iš keturių konkurse paskatinamąsias premijas pelniusių darbų autorių kolektyvas. Projekto užsakovas taip pat pakeitė ir projektuojamo komplekso programą – vietoje biurų numatė įrengti butus. Tai paaiškėjo Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspertų tarybai pateikus bendrovės „FlexiForma“ rengiamus projektinius pasiūlymus (arch. R.Savičienė).

PASTATĄ PERSKĖLĖ PASAŽU

MMC konkurso žiuri dalyvavęs tarybos ekspertas architektas S.Misevičius priminė, kad nūnai vystomas konkursinis projektas tuomet buvo pagirtas už tinkamą mastelį, santykį su gretimu užstatymu, bandymą ieškoti senamiesčio architektūros išraiškos. MMC dalies funkcija patogiai tilpo viename lygyje, pėsčiųjų pasažas centrą patogiai jungė su Senamiesčiu. Projektas buvo kritikuotas dėl silpnos, senamadiškos išraiškos, klaidinančio įvaizdžio, panašesnio į daugiabutį. Pastato architektūroje nebuvo matyti Modernaus meno centro buvimo, jis buvo izoliuotas nuo miesto viešųjų erdvių.

Naujojoje projekto versijoje architektai pastatą perskėlė pasažu, o pagrindinį įėjimą perkėlė į Pylimo ir pietinio įvažiavimo į Vingrių gatvę sankryžą. Pirmajame aukšte numatę galerijos patalpas, architektai siūlo gyvenamaisiais tūriais apsupti vidinį kiemą. Anot autorių, pakoregavus projektą, fasadų išraiška tapo drąsesnė, šiuolaikiškesnė.

ĮŽVELGĖ YDINGĄ PRAKTIKĄ

Vilniaus architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba apgailestaudama pastebėjo, jog konkurso, kuris vyko ne pagal Lietuvos architektų sąjungos konkursų nuostatus, objekto vystymas ir toliau eina ydinga kryptimi. Anot ekspertų, konkurso komisijos sprendimas neturi būti ignoruojamas nei kvestionuojamas. O taip atsitiko, pasirenkant tolimesniam darbui ne aukšta prizine, o viena iš paskatinamųjų premijų apdovanotą darbą. Ekspertų nuomone, architektams būtų etiška imtis tokio projekto tik tuomet, jei aukštesnių vietų laimėtojai patvirtintų savo atsisakymą dirbti su užsakovu toliau.

Savivaldybės sprendimas projektą teikti svarstyti ekspertų tarybai taip pat nėra adekvatus: ekspertų nuomone, apie projektų kokybę jau pasisakė konkurso komisija, o savivaldybė, pati dalyvavusi konkurso eigoje, turėtų laikytis principingesnės pozicijos.

PROJEKTAS NEATLAIKĖ KRITIKOS

Pateiktasis projektas taip pat sulaukė ekspertų kritikos. Jų nuomone, dabartinis tūrių „perpjovimas“ pasažu neturi jokios motyvacijos, neatitinka Senamiestyje susiklosčiusių pėsčiųjų srautų krypčių. Komplekse formuojamos erdvės nepatrauklios, neturi aiškaus charakterio ir scenarijaus. Siaurutis pėsčiųjų praėjimas, numatytas ties Trakų gatvės tęsiniu, neatitinka nei čia susikuriančių pėsčiųjų srautų apkrovos, nei turi trauką. Modernaus meno centras, nors ir pabrėžtas pagrindiniu įėjimu, pastato išraiškoje nėra matomas. O projekto architektūrinė išraiška stokoja ryšio su senamiesčio architektūra ir apskritai idėjos.

Parengta pagal Lietuvos architektų sąjungos informaciją.