Kauno fotografijos galerijoje atidaroma Gintaro Zinkevičiaus paroda bei albumas „Kareivio dienoraštis“, skirti tragiškai Artūro Sakalausko istorijai. Tai savotiška fotokelionė į dramatišką ir absurdišką Sovietų armijos tikrovę.
Birželio 11 dieną 17.30 val. Kauno fotografijos galerijoje (Vilniaus g. 1, Kaunas) įvyks Gintaro Zinkevičiaus parodos „Kareivio dienoraštis“ atidarymas bei albumo pristatymas. Šia proga rengiamame pokalbyje dalyvaus pats darbų autorius, menotyrininkė Agnę Narušytė, istorikas Ramūnas Trimakas.
„Prieš porą metų sunku buvo įsivaizduoti ir tokią ekspoziciją, kokią Alumnato kiemelyje surengė Gintaras Zinkevičius. Tai jaunas autorius, surengęs vieną personalinę parodą, pasirodęs keletoj bendrų parodų, tačiau spėjęs atkreipti dėmesį pastangomis būti paprastu ir tikru.
Ekspozicija Alumnato kieme skirta Artūrui Sakalauskui, o vargu ar atsiras bent vienas, kurio nejaudintų tragiškas jo likimas. Taigi, ši paroda – ir pilietinis aktas, kurio svarbos nevertėtų sumenkinti“, – 1988 metais apie tuomet Gintaro Zinkevičiaus surengtą parodą rašė Gražina Kliaugienė.
Gintaro Zinkevičiaus paroda „Kareivio dienoraštis“Kauno fotografijos galerijoje veiks iki birželio 22 dienos.
Parengta pagal Kauno fotografijos galerijos informaciją.
Užpelkis
( 2014-06-11 )
Naturalu, kad parodoje dar nebuvau, bet iš anonso matyti, kad tai, kas prieš 25 m. buvo laikoma eilinio per tarnybos metus nudebilėjusio tarybinio jaunuolio kvailumo apraiškomis dabar bandoma pateikti kaip ir kažkokį „meną“. Tos nuotraukos, kurias tarybinės armijos, kaip „gyvenimo mokyklos“, garbintojai sudėdavo į „dembelskus albumus“ yra žmogaus kvailumo įsikūnijimas. Pats tarnavau tarybinėje armijoje kareiviu ir žinau visą tą marazmą. Bet jį sąlygojo ne tik sistema, bet ir patys žmonės, kurie tą sistemą skatino ir palaikė, skaitė, jog tai „vertybė“. Dabar visi gudrūs visas blogybes suversti „sovietų sąjungai“, „stalinui“, „brežnevui“ ir pnš., o aš manau, kad visur ir visada viskas priklauso nuo žmogaus.