Vilniuje prasidėjo „Vokiško kino dienos“. Renginio metu vokiški filmai bus rodomi Vilniuje, Kaune, Klaipėdos, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje ir Nidoje. Goethe‘s institutas kartu su Austrijos ambasada Vilniuje ir Šveicarijos ambasada Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje į Lietuvą kino naujienas iš vokiškai kalbančio Europos regiono atveža jau ketvirtąjį kartą.
GRIAUNA VOKIŠKO KINO STEREOTIPĄ
Vokiško kino dienose bus parodyta 12 įvairių temų ir žanrų naujausių kino filmų. Per mėnesį jie aplankys 7 Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės ir Nidos – kino sales.
„Vokiški filmai turi labai rimto ir sunkiai perkandamo kino reputaciją. Mūsų kino dienos griauna šį trumparegišką stereotipą“, – sako Goethe‘s instituto Lietuvoje vadovė J.M.Keller.
Vokiško kino dienų programą Vilniuje atidarė tragikomiška satyra – režisierės F.Finsterwalder „Tamsioji pusė“ („Finsterworld“, 2012/13), kuriai scenarijų ji rašė kartu su savo vyru, šveicarų bestselerių autoriumi Ch.Krachtu. Šis didelio pasisekimo sulaukęs režisierės debiutas pilnametražio kino sferoje – tarsi mozaika, susidedanti iš įvairių atskirų ir tarpusavyje netikėtai susisiejančių istorijų. Jos kupinos stiprių dialogų ir atskleidžia tam tikrus Vokietijos istorijoje, identitete ir visuomenėje glūdinčius stereotipus.
AKTUALU IR LIETUVAI
Labai svarbus „Vokiško kino dienų“ akcentas – režisieriaus R.Ostermanno filmas „Vilko vaikai“ („Wolfskinder“, 2013). Jo istorinė tematika aktuali tiek Vokietijai, tiek Lietuvai. Filme įtaigiai ir jautriai vaizduojama vokiečių vaikų iš buvusių Rytprūsių teritorijos odisėja į Lietuvą. Lietuvos žiūrovas atpažins filme lietuviškus peizažus – didžioji dalis scenų buvo filmuotos Lietuvoje. Taip pat ir lietuvių aktorius atskiruose epizoduose, vaidinančius lietuvių partizanus, ūkininkus bei rusų kareivius. Į filmo peržiūras Lietuvoje atvyks ir pats režisierius, kurio mamos šeima yra kilusi iš buvusios Rytų Prūsijos ir buvo persekiojama kraštą okupavusių rusų. R.Ostermannas dalyvaus susitikimuose su žiūrovais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Programoje spalvų ir įspūdingų vaizdų gausa išsiskiria nuotykių filmas „Pasaulio matavimas“ („Die Vermessung der Welt“), pastatytas pagal didžiulės sėkmės sulaukusį istorinį D.Kehlmanno to paties pavadinimo romaną, kuris 2007 metais buvo išleistas taip pat ir lietuvių kalba. Holivudinio filmo bruožų turinčiame filme pasakojama apie dviejų vokiečių genijų – gamtininko, keliautojo ir geografo A. von Humboldto bei matematiko K. F. Gausso – pastangas XIX a. atrasti pasaulį.
GAUSI PASIŪLA JAUNIMUI
Apskritai šiųmetinės „Vokiško kino dienos“ pasižymi savo gausia pasiūla jaunimui bei pagrindinius vaidmenis atliekančiais jaunais aktoriais. Štai vokiško kino sensacija netikėtai tapusios juostos „Storulės“ („Dicke Mädchen“, 2011), kuri praėjusiais metais buvo rodoma ir Lietuvoje. Režisieriaus A.Ranischo antrajame filme „Jaučiuosi disko“ („Ich fühl mich Disco“, 2012/13) pagrindinis herojus – homoseksualus paauglys Florianas. Jis ieško savo identiteto bei bando susivokti savo seksualinėje orientacijoje. Austrų kino juostoje „Talėja“ („Talea“, 2013) veiksmas sukasi apie sudėtingą ką tik iš kalėjimo išėjusios motinos ir jos meilės išsiilgusios paauglės dukters santykį. Pagal A.Bronsky bestselerį pastatyto kino filmo „Šukparkis“ („Scherbenpark“, 2011/12) dėmesio centre yra paauglė Sascha, gyvenanti socialinės rizikos aplinkoje ir kovojanti dėl išlikimo. Pagrindinį vaidmenį šiame filme atlikusi J. Fritzi Bauer 2013 m. vykusiame Maxo Ophülso kino festivalyje pelnė apdovanojimą už geriausią jaunosios aktorės vaidmenį.
NAUJA KINO SPECIFIKA
Netradiciniu požiūriu į kiną išsiskiria vokiečių drama-tragikomedija „Meilės didkepsniai“ („Love Steaks“, 2013), 2013 m. Miuncheno festivalyje pelniusi skatinamąją naujojo vokiečių kino premiją „Förderpreis Neues Deutsches Kino“ visose kategorijose. Filmo kūrėjai netgi yra susikūrę naują savo kino specifikos apibūdinimą, vadindami savo kūrinį „pirmuoju FOGMA filmu pasaulyje“, taip tarsi sukurdami paralelę avangardinam kinematografijos judėjimui DOGMA. Šio filmo išskirtinis bruožas yra improvizacija filmavimo aikštelėje – aktoriams neparuošiami jokie tikslūs dialogai, kuriuos jie turi išmokti, tik nurodomos scenarijaus gairės, pagal kurias jie tiesiog improvizuoja.
Greta vokiškų ir austriškų meninių filmų šveicarų kino programą šiemet atstovauja du dokumentinio žanro kūriniai. Ypač išsiskiria dokumentinė drama „Įsimylėję priešai“ („Verliebte Feinde", 2012), pasakojanti neįprastos šveicarų poros – katalikų intelektualo P. von Roteno ir protestantų kovotojos už moterų teises I. von Roten – meilės istoriją..
Vokiško kino dienos Vilniuje vyks „Skalvijos“ ir „Pasakos“, Kaune – „Romuvos“, Panevėžyje – „Garso“, Marijampolėje – „Spindulio“ kino teatruose, Klaipėdoje – KKKC parodų erdvėse, Šiauliuose – Ch. Frenkelio viloje, o Nidoje – Vilniaus dailės akademijos Meno kolonijoje.
Parengta pagal Goethe‘s instituto informaciją.
