Vilniaus dailės akademijos (VDA) galerijoje „Akademija“ atidaroma paroda „Budos šviesa“, skiriama Nobelio premijos laureato Dalai Lamos XIV vizitui Lietuvoje bei žinomo fotomenininko ir keliautojo Pauliaus Normanto Vengrijos Menų akademijos tikrojo nario 65-mečiui paminėti. Ekspozicijos, surengtos iš P.Normanto kolekcijos ir archyvų (1989-2013), autorius – Saulius Valius.
Rugsėjo 16 dieną (pirmadienį) 17.30 val. Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Akademija“ (Vilnius, Pilies g. 44) įvyks P.Normanto parodos „Budos šviesa“ atidarymas.
Paulius Normantas:
„Pirmuosius eksponatus įsigijau 1989 m. rugpjūčio–spalio mėnesiais okupuotame Tibete. Tai buvo vadžra, kau (amuletas), ca-ca, mala, kata (šilkinė skarelė), Budos skulptūrėlės ir kiti smulkūs budistiniai daiktai iš Šiaurės ir Rytų Tibeto, Amdo regiono. Nuo pirmosios 1991 m. fotoekspedicijos tibetologijos pionieriaus vengro Šandoro Kiorioši Čomos (Sandor Körösi Csoma) pėdomis, trukusios 7 mėnesius, pradėjau tyrinėti ir pirkti daugiausia budistinius sakralinius daiktus Indijos miestų antikvariatuose: Dharamsaloje, Lehe, Dardžilinge, Bodhgajoje. Kiek vėliau apsisprendžiau garsiojo vengrų keliautojo Ferenco Hopo (Ferenc Hopp) pavyzdžiu savo ekspedicijų metu surinkti kiek galima daugiau tik budistinės paskirties eksponatų ir, atėjus laikui, atidaryti muziejų. F. Hopo Rytų Azijos muziejus Budapešte veikia nuo 1926 m.
Didžiąją kolekcijos dalį sudaro 1993–2013 m. įsigytos budistinės skulptūros, tankos (tibetietiška ritininė tapyba), mažosios plastikos darbai, tajų, tibetiečių, khmerų amuletai ir etnografiniai daiktai iš okupuoto Tibeto, Nepalo, Tailando, Indijos, Laoso, Vietnamo, Kambodžos, Mianmaro, Indonezijos ir Šri Lankos.
Šiuo metu kolekcijoje yra per 2000 eksponatų: apie 1400 amuletų, 73 tankos, per 550 mažosios plastikos darbų, arti šimto skulptūrų (labai skirtingo dydžio) bei kelios dešimtys etnografinės paskirties daiktų (moterų papuošalai, buities reikmenys).
Nespalvotų fotonegatyvų ir spalvotų skaidrių archyvas apima 1981–2013 m. laikotarpį.
Pirmoji fotoarchyvo dalis (iš jos fotografijos šioje parodoje neeksponuojamos) susideda iš Lietuvoje darytų fotografijų – apie 4500 nespalvotų negatyvų. Tai Kryžių kalno (1984–1988), Orvydų sodybos, Žemaičių laidotuvių, Neringos kopų ir kt. Joje taip pat yra 10 000 vienetų 1983–1992 m. Sovietų Sąjungoje ir Suomijoje fotografuotų 14-os finougrų tautų nespalvotų negatyvų.
Antrąją archyvo dalį sudaro fotografijos iš okupuoto Tibeto, Nepalo, Kinijos Liaudies Respublikos, Indijos, Tailando, Laoso, Pakistano, Vietnamo, Kambodžos, Mianmaro, Indonezijos, Šri Lankos, Butano ir Mustango karalysčių bei Pietų Korėjos.
Viso fotografijų archyvo apimtis yra beveik 110 000 vienetų. Iš šio archyvo medžiagos yra išleista 12 fotoalbumų Lietuvoje, Vengrijoje, Suomijoje ir Indijoje. Surengta arti 300 personalinių parodų 17-oje pasaulio valstybių.
Šių metų pabaigoje vyksiu į 21-ąją Himalajų ekspediciją toliau kaupti medžiagą savo kolekcijoms.“
Parengta pagal Vilniaus dailės akademijos informaciją.
