ATSIVERIA KULTŪRAI://ATIDAROMA RESTAURUOTA PANEMUNĖS PILIS

Gegužės 11 dieną turizmui ir įvairiems kultūriniams renginiams atveriamos istorinės Panemunės pilies durys. Architektūros požiūriu šiandien tai autentiškiausia XVII – XVIII amžių rezidencinė pilis Lietuvoje. Vakarinėje jos dalyje įsikūrė viešbutis, kavinė, konferencijų salė, Turizmo informacijos centras.

Gegužės 11 dieną 15 val. Vilniaus dailės akademija (VDA) rengia oficialų Panemunės pilies atidarymą. Vyks ekskursijos po pilį ir parką, Č.Lukensko personalinės parodos „Mumifikatai“ atidarymas.

Daugiau nei 400 metų skaičiuojanti Panemunės pilis, dar vadinama Gelgaudų arba Vytėnų pilimi – vienas žymiausių Lietuvos architektūros ir kultūros paminklų. Panemunės pilis pastatyta ant Nemuno dešiniojo kranto aukštumos kyšulio, Jurbarko rajone, Pilies I (arba Vytėnų) gyvenvietėje Santūrių formų, rūstoka pilis žavi proporcijų darna, formų didingumu. Iš pietų pusės, link Nemuno, prie pilies glaudžiasi parkas. Panemunės pilis nuo 1961 metų turi architektūros paminklo statusą, tačiau iki šiol buvo apleista ir nepatraukli turistams.

Iš ES struktūrinių fondų pilies restauracijai bei pritaikymui turizmo reikmėms buvo skirta 6,5 mln. litų. Rekonstruotoje jos vakarinėje dalyje (arch. G.Jarmalienė, D.Pikšrienė, ranga – "Virmalda") nuo šiol veiks viešbutis, kavinė, konferencijų salė, Turizmo informacijos centras. Nuo šiol pilyje galės vykti įvairūs kultūros renginiai. Planuojama, kad pirmaisiais metais po projekto įgyvendinimo pilyje apsilankys 22.000  turistų bei bus surengta 14 konferencijų.

Pilies istorija

Rūmai pradėti statyti pagal garsaus architekto Petro Nonharto projektą. Ant aukštos kalvos buvo pastatyti du dviaukščiai rūmų korpusai: rytinis (gyvenamasis) ir šiaurinis (ūkinis), kuriuos jungė aukštos gynybinės sienos su dviem bokštais (dabar išlikęs pietvakarių bokštas).

XVII a. viduryje buvo atlikta pilies rekonstrukcija, įrengtos reprezentacinės patalpos, pastatytas dar vienas bokštas. Sienose įrengtos šaudymo angos. Santūrių formų, rūstoka pilis žavi proporcijų darna, formų didingumu. Įspūdinga rezidencija įamžino savininko ambicijas ir jo karinę bei ekonominę galią.

XVIII a. pabaigoje A. Gelgaudas pilį pavertė prašmatnia šeimos reprezentacija. Kai kurios patalpos buvo dekoruotos klasicistine sienų tapyba, kambarius puošė baltų koklių krosnys ir židiniai.

Nuo XIX a. antrosios pusės neprižiūrima pilis ėmė nykti, apgriuvo. Vis dėlto iki mūsų dienų jos architektūra išliko palyginti nedaug tepakitusi. Architektūros požiūriu šiandien tai autentiškiausia XVII–XVIII a. rezidencinė pilis Lietuvoje.

Iš pietų pusės, link Nemuno, prie pilies glaudžiasi parkas, pradėtas formuoti dar XVII a. pradžioje, panaudojus jau buvusį sodą ir tvenkinius su malūnais. XVIII a. antrojoje pusėje suformuotas tam laikotarpiui būdingas peizažinio tipo parkas. Jame, užtvenkus upelį, sukurta nauja tvenkinių sistema, supilti kalneliai, pastatytos pavėsinės, įrengtas vadinamasis žvėrynas – aptvaras danieliams. Parke stovėjusioje oranžerijoje auginti atvežtiniai, egzotiški augalai.

XX a. pirmojoje pusėje parką prižiūrėjo dvaro teritorijoje veikęs saleziečių vienuolynas, rytinėje parko dalyje išliko vienuolių pastatyta raudonų plytų koplytėlė.

Nuo 1982 m. Panemunės pilis priklauso Vilniaus dailės akademijai.

Parengta pagal VDA informaciją.