Klaipėdos miesto apylinkės teismas nusprendė visiškai tenkinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškinį bendrovei „Viteksoma“. Ieškinys pateiktas dėl atlyginimo visuomenei padarytos žalos, kuri padaryta neprižiūrint istorinės uostamiesčio karčemos „Auksinis malūnas“. Ši užeiga kadaise priklausė garsiai Klaipėdos aludarių Reinke’ių šeimai.
REIKALAVO IR BAUDĖ
Pasak Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistų, šis daugiau nei šimto metų pastatas Klaipėdos Puodžių g. 27 yra vertingas ir unikaliai atspindi to laikotarpio statinių stilių. 2006 metais jis buvo įtrauktas į savivaldybės saugomų kultūros vertybių sąrašą, tačiau nuo to laiko jo būklė nuolat tik blogėjo.
Departamentas siekė priversti pastato savininką tvarkyti neprižiūrimą statinį – surašė 8 pastato būklės apžiūros aktus, 6 privalomus reikalavimus vykdyti pastato būklės stabilizavimo darbus ir t.t. Pateikti reikalavimai dėl pastato sienų ir stogo angų užsandarinimo, pastatų konstrukcijų apsaugojimo nuo aplinkos poveikio, grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei, aplinkai panaikinimo. 5 kartus buvo kreiptasi į policiją dėl savininko atstovo atvesdinimo į KPD Klaipėdos teritorinį padalinį. Savininkui 2 kartus surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai ir skirtos baudos.
TAPO PASTATU-VAIDUOKLIU
Tuo tarpu pastatas kentėjo nuo aplinkos poveikio bei vandalizmo. Galiausiai jis tapo namu-vaiduokliu, o valstybės saugomai nekilnojamai kultūros vertybei buvo padaryta žala. Siekdamas kuo greičiau pašalinti visuomenei padarytus nuostolius, atsiradusius dėl kultūros paveldo objekto nepriežiūros, departamentas kreipėsi dėl žalos atlyginimo ir laimėtą ieškinį laiko svarbiu žingsniu objekto išsaugojimui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nusprendė visiškai tenkinti KPD ieškinį bendrovei „Viteksoma“ ir paskyrė 18.000 litų baudą.
Sodybos pastatai statyti XVIII a. pab. – XIX a. pr. Sklypas priklausė garsiai Klaipėdos aludarių Reinke šeimai, mieste turėjusiai ne vieną sklypą. Dabartiniame Puodžių g. 27 pastate veikė karčema „Auksinis malūnas“. Po I pasaulinio karo sklypas priklausė batsiuviui meistrui Grubertui, tuo metu pastatai galėjo būti pritaikyti avalynės dirbtuvei – taisyklai ir gyvenamosios patalpoms. Pokaryje pastatai nacionalizuoti, pritaikyti gyvenamajai paskirčiai. 2006 m. pastatas paskelbtas saugomu savivaldybės, jam suteikta teisinė apsauga.
Parengta pagal Kultūros paveldo departamento informaciją.