Fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius kiek anksčiau parengė įsimintiną fotografijų ciklą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šešėliuose“, kuriame pateikė Lietuvos senosios valstybės atspindžių. Vilniaus „Prospekto“ galerijoje atidaroma jo paroda „Paskutinieji LDK piliečiai“ pratęsia tuomet pradėtą temą bei pavedžioja didžiųjų LDK poetų Adomo Mickevičiaus ir Česlavo Milošo gyvenimo pėdsakais.
KLAIDŽIOJO POETŲ GYVENTOSE VIETOSE
Rugsėjo 26 dieną (trečiadienį) 17 val. Lietuvos fotomenininkų sąjungos „Prospekto“ galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) įvyks žinomo fotomenininko A.Aleksandravičiaus fotografijų parodos „Paskutinieji LDK piliečiai“ atidarymas.
Fotomenininkas A.Aleksandravičius, besigilindamas į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos (LDK) praeitį, ir Lietuvoje, ir Baltarusijoje, ir Ukrainoje ieškodamas buvusios Lietuvos valstybės nuo Baltijos iki Juodosios jūros didybės atspindžių, negalėjo nepastebėti ir fotografijose neužfiksuoti paskutiniųjų šios valstybės piliečiais save laikiusių, Lietuvos bajoriškas ir pilietines tradicijas tęsusių poetų A.Mickevičiaus (1798–1855) ir Č.Milošo (1911–2004) gyvenime paliktų pėdsakų. Autorius plačiai aprėpė A.Mickevičiaus gyventas vietas nuo gimtosios Zaosės dvarelio, mokslų Naugarduke, studijų Vilniuje, dėstymo Kaune ir tremties Paryžiuje. Česlavo Milošo pėdsakų A.Aleksandravičius ieškojo Šeteikių dvarelio liepų alėjoje, prie it veidrodis spindinčios kūdros, senelių ir giminių kapų Šventybrastyje, tarp Isos slėnio išlakių ąžuolų, Kunatų dvare Krasnogrūdoje ir paskutinėje prieglobsčio vietoje Krokuvos Šv. Stanislovo bažnyčios kriptoje ir dar daugybės kitų, su poeto gyvenimu susijusių vietovių.
SUSIEJO SU ŠIŲ DIENŲ REALIJOMIS
Parodoje pristatoma tik maža dalis A.Aleksandravičiaus fotografijos lakštuose įvaizdintų A.Mickevičiaus ir Č.Milošo Lietuvoje ir Lenkijoje bei kitur paliktų ženklų.
A.Aleksandravičius su jam būdingu išradingumu, susiedamas poetų paliktus gyvenimo kelio ženklus su nūdienos realijomis, pasitelkdamas raiškią fotografijos kompoziciją, o retsykiais ir, regis, atsitiktines detales, įvairuodamas šviesokaitos dėmėmis ar dramatiškais juodų ir baltų tonų santykiais, sukuria įsimintinus vaizdus. Fotografijose atsispindi ne tik dokumentiškai perteiktos poetų gyvenamos vietos ar aplinka, bet jos dar simboliškai susiejamos su iškilių poetų A.Mickevičiaus ar Nobelio premijos laureato Č.Milošo literatūrine kūryba, o įspūdžio sustiprinimui įpinama ir filosofinė potekstė.
2011 m. už fotografinio portreto atnaujinimą, Lietuvos asmenybių galerijos sukūrimą, už Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos paveldo poetiškus atspindžius A. Aleksandravičiui paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
Parengta pagal parodos organizatorių informaciją.
