Dailės studijos Kaune prasidėjo 1922 metais, kai ant Ąžuolų kalno buvo įkurta Kauno Meno mokykla. Meno studijų Kaune 90 metų sukakčiai paminėti Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultetas (VDAKDF) parengė renginių programą, kurioje konferencija, prisiminimų vakaras, meno parodos.
PRADĖS MOKSLININKAI
Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultetas (VDAKDF) šiemet pažymi 90 metų studijų Kaune jubiliejų. Gegužės 31 dieną (ketvirtadienį) 10 val. čia rengiama Mokslinė konferencija „Asmenybė ir laikas Kauno meno istorijoje“. Renginio vieta – Kaunas, Muitinės g. 4, prof. habil. dr. A.Uždavinio vardo auditorija (II a.).
Konferencija skirta Kauno dailininkų, buvusių ir esamų dailės pedagogų kūrybos pristatymui nuo XX a. vidurio iki šių dienų. Konferencijoje nagrinėjama dailininkų, architektų, dailėtyrininkų kūryba, įdomios ir savitos asmenybės, savo kūrybine veikla, asmeniniu darbu stipriai prisidėjusios, formuojant ir puoselėjant universitetinio dailės mokymo židinį Kaune – dabartinį Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultetą. Konferencijos organizacinis komitetas: prof. A.Butrimas, prof. J.Audėjaitis, doc. dr. R.Žukienė, doc. dr. V.Almonaitytė Navickienė, dr. St.Mostauskis, dr. R.Kogelytė-Simanaitienė.
AUTORITETŲ PRISIMINIMO VAKARAS
16 val. konferenciją pratęs prisiminimų vakaras „Išėjusius prisimenant. Kauno meno istorija“. Prisiminimų vakaras, skirtas Kauno dailininkų, dailės pedagogų, dirbusių Kauno dailės fakultete ir jau iškeliavusių anapilin atminimui. Buvę kolegos pristatys išėjusiųjų kūrybą bei veiklas iš to laikotarpio, kai pastarieji buvo Kauno dailės fakulteto bendruomenės dalimi.
Bus prisimenamas dar visai neseniai iškeliavęs dailininkas, dirbęs Dizaino katedroje docentas N.Zovė, kurį dar ir šiandien vadina „Pieštukų karaliumi“ dėl pastarojo 30 metų kauptos pieštukų kolekcijos. Taip pat – filosofas, menotyrininkas, kultūrologas, lyginamųjų civilizacijų studijų specialistas, orientalistas prof. habil. dr. A.Uždavinys. Kolegos prisiminimais dalinsis ir apie prityrusio pedagogo, tapytojo ir tekstilininko Z.Varnausko, kurio pastangomis buvo atkurtas Lietuvos dailės instituto sudėtyje vakarinis Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutas. Taip pat bus prisimenami: vienas garsiausių Lietuvos tapytojų A.Vaitkūnas bei stiklo dailininkas V.Janulionis.
90 METŲ MENO RETROSPEKTYVA
Birželio 1 dieną (penktadienį) 15 val. Kauno paveikslų galerija (K. Donelaičio g. 16, Kaunas) įvyks VDAKDF Retrospektyvinė paroda, skirta aukštųjų dailės kursų 90-mečiui Kaune paminėti.
Retrospektyvinėje parodoje, apimančioje 90-ties metų laikotarpį, eksponuojami darbai reprezentuoja ilgametį jaunųjų menininkų indėlį į Kauno meno istoriją, atspindi savitas kūrybines paieškas. Pirmąjį Kauno meno mokyklos laikotarpį reprezentuoja tapybos, skulptūros, grafikos darbai bei piešiniai. Eksponuojami ir jau chrestomatiniais tapę kūriniai, ir tik muziejų fonduose saugoti, mažai eksponuoti darbai. 1940 – 1991 m. laikotarpį parodoje reprezentuoja daugiausia taikomosios dailės kūriniai iš privačių kolekcijų, atspindintys to laikmečio Kauno meno istorijos kelią. Naujausi parodos eksponatai iš VDA Kauno dailės fakulteto fondų atstovauja šių dienų meno tendencijas.
Paroda parengta iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Nacionalinio dailės muziejaus, Z. Varnausko kolekcijos, privačių asmenų kolecijų, VDA Kauno dailės fakulteto fonduose saugomų darbų – reta, vertinga ir solidi 90-ties metų laikotarpio Kauno meno istorijos apžvalga. Parodoje bus organizuojamos edukacinės ekskursijos.
VIZUALAUS MENO DĖSTYTOJŲ PARODA
Gegužės 2 dieną (šeštadienį) 16 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje atidaroma VDAKDF Vizualaus meno katedros dėstytojų piešinių paroda. Parodos dalyviai: prof. R.Mulevičius, prof. E.Saladžius, prof. P.Griušys, doc. A.Vaura, doc. V.Narutis, doc. V.Oržekauskas, doc. A.Andriuškevičius, doc. V.Kašinskas, lekt. D.Rakauskas. Prof. habil. dr. A.Uždavinys apie savo kolegų piešinius rašė: „Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dėstytojų piešinių paroda negali aprėpti visų šiuolaikinėje Lietuvoje pastebimų meninių tendencijų, tačiau ji atspindi daugumos kauniečių menininkų nuostatas. Šios nuostatos ne visada yra sąmoningos, tačiau jos liudija kūrėjų siekį surasti nuosaikų vidurio kelią tarp tradicijos ir inovacijos. Tradicija, šiuo atveju, suvokiama ne tik kaip prisirišimas prie vienokių ar kitokių klasikinio akademinio piešimo principų, bet ir kaip mėginimas iššaugoti dvasinį ryšį su prieškario nepriklausomos Lietuvos meninės edukacijos sistema, kurią tik iš dalies transformavo tarybinių laikų ideologija“.
Parengta pagal Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto informaciją.
