Pradėjus išskirtinės vertės kultūros paminklo – Sapiegų rūmų Antakalnyje – restauraciją ir toliau tęsiant pastato tyrinėjimus, aptikta įdomių radinių, kurie ne tik byloja aukštą XVII amžiaus LDK architektūrinę kultūrą, bet ir stebina moderniais sprendiniais, būdingais to meto Europos pavyzdiniams pastatams.
Kadaise Antakalnio rūmuose, už tuometinio Vilniaus miesto ribos, gyveno vieni galingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų – Sapiegos, Įtakingų politikų bei žymių karo vadų šeima buvo daug nusipelniusi ir LDK kultūrai. Antakalnyje Sapiegos įsikūrė XVII a. pradžioje, kai tuometinis LDK kancleris Leonas Sapiega įsigijo pirmąjį sklypą. Vėliau pastatytus reprezentacinius Sapiegų rūmus supo 8 ha parkas, kartu su rūmais sudaręs modernų barokinį ansamblį. Vėliau Sapiegų valda apėmė teritoriją nuo Neries upės, Antakalnio kalvas (nūn vadinamas Sapiegine) ir ribojosi su Rokantiškių seniūnija, nusidriekusia prie Vilnios upės krantų.
Restauravimo projekto vadovas architektas restauratorius Evaldas Purlys, pirmajame rūmų aukšte šalindamas tinko sluoksnį, aptiko unikalų Sapiegų epochos ženklą – lentelę su lotynišku užrašu. Rezidencijos klestėjimo laikais ji puošė rūmų fasadą. Lentelėje parašyta: „Antakalnis nuo seno didvyrių poilsis. Iš griuvėsių pakilę didžiuliai rūmai kare pavargusį ramioje taikoje saugos. 1691 Viešpaties metai“. Pasak E.Purlio, pastato viduje ši fasadinė lentelė buvo įmūryta lenkmečiu, kai 1927-1928 metais vyko rūmų rekonstrukcija.
E.Purlys džiaugiasi ir neseniai aptiktais polichromijos elementais ant langokraščių bei autentiška tualetų sistema laiptinėse. Vienoje iš laiptinių ji gerai išsilaikiusi, kitoje išlikusi tik žemutinė dalis. Labiausiai restauratorių nustebino šioje sistemoje panaudoti keraminiai vamzdžiai su glazūruotu vidumi, liudijantys apie itin modernius sprendimus. E.Purlys teigia iki šiol nieko panašaus to laikmečio statiniuose neregėjęs.
Kultūros paveldo departamento, administruojančio Sapiegų rūmus, direktorė Diana Varnaitė teigia, kad sutvarkius rūmus, ketinama paversti juos Vilniaus baroko centru.
Pritaikant Sapiegų rūmus viešajai kultūrinio turizmo infrastruktūrai, numatyta išsaugoti pastato tūrį, barokinio laikotarpio planinę struktūrą, skliautus, sienų konstrukciją, rūsius, jų skliautus ir struktūrą, sraigtines laiptines, barokinio laikotarpio fasadų dekorą ir jų liekanas.
Projektui skirta per 8 mln. litų ES struktūrinės paramos lėšų. Atnaujinus rūmų išorę, bus imamasi tvarkyti jų vidų. Pirmas projekto įgyvendinimo etapas turėtų būti baigtas 2014-ųjų vasarį.
Parengta pagal KPD informaciją
