Prieš 20 metų Silezijos universitete Opavoje (Čekija) įkurtas Meninės fotografijos institutas tuometinėje Čekoslovakijoje buvo antroji akademinė institucija, skirta išimtinai fotografijai. Dabar čia studijuoti fotografijos atvažiuoja lenkai, slovakai, vokiečiai, italai, slovėnai, japonai, amerikiečiai. Rugsėjo 8 dieną Vilniaus „Prospekto“ galerijoje atidaroma jaunųjų Čekijos fotografų paroda, skirta paminėti šios meninės fotografijos mokyklos jubiliejui.
NELIEKA RIBOS TARP FOTOGRAFIJOS IR KITŲ MEDIJŲ
Rugsėjo 8 dieną (ketvirtadienį) 17.30 val. „Prospekto“ galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) atidaroma fotografijos paroda „Jaunoji čekų fotografija. 20 metų Meninės fotografijos institutui Silezijos universitete Opavoje“. Atidaryme dalyvaus Meininės fotografijos instituto vadovas V.Birgusas.
Parodoje pristatoma tik jaunųjų čekų fotografija, geriausiai atskleidžianti būdingas studentų laisvajai kūrybai tendencijas. Matyti, kad ir toliau nyksta ribos tarp fotografijos ir kitų medijų, didėja naujų technologijų reikšmė, akivaizdi stilistinė ir tematinė evoliucija. Fotografijos dažniausiai apdorojamos kompiuteriu, dominuoja spalvotoji fotografija. Tarp studentų paplitusios tradicinės tapybos, karo ar komunistinio totalitarizmo propagandos laikų fotografijų arba net pornografinių filmų interpretacijos. Dažniausiai tai yra skaitmeninių technologijų manipuliacijos. Taigi vis dažniau jungiama dokumentinė ir režisuota fotografija, fotografija ir kitos medijos, išradingai naudojami kičo ir popkultūros elementai. Naujų prasmių ieškojimai ir fotografijos medijos galimybių tyrinėjimai yra būdingi konceptualiajam menui ir tam skiriama palyginti daug dėmesio Meninės fotografijos institute.
NUO INTYMIŲ DIENORAŠČIŲ IKI PRAMONINIO PEIZAŽO
Mažėja pavienių atsitiktinių fotografijų, kuriamos didelės apimties konceptualios serijos. Fotoportretas tebeužima labai svarbią vietą, jis tampa vis įvairesnis, gausėja grupinių portretų. Nors šie darbai kaip režisuota ir mados fotografija dažnai kuriami pasitelkus photoshop’ą, tačiau kartu jie išlaiko ir tai, kas būdinga sociologiniam dokumentui.
Vis dažniau skirtingomis formomis pateikiami fotografiniai dienoraščiai, kuriuose autorius drąsiai ir atvirai rodo savo intymų gyvenimą, asmeniškus išgyvenimus, nesaugumą, baimes ar kitas depresines būsenas. Vizualiniais simboliais išryškinama subjektyvioji dokumentinė fotografija išlieka populiari. Humanistinė fotografija taip pat nepraranda savo svarbos – neretai tarsi grįžtama prie klasikinės nespalvotosios fotografijos, nors tai vyksta perkuriant spalvotus skaitmeninius atvaizdus. Klasikinis aktas iš jaunųjų kūrybos pasitraukia užleisdamas vietą mažiau estetizuotam nuogo kūno vaizdavimui, o peizažą, kaip gražaus kraštovaizdžio fotografiją, keičia didesnis dėmesys miesto peizažui ir pramoninių pastatų detalėms.
Paroda veiks iki spalio 1 dienos.
Parengta pagal artnews.lt informaciją.
