Pastaraisiais metais individualioje gyvenamojoje architektūroje archetipinio dvišlaičio namuko pavidalas eksploatuojamas gana dažnai. Tačiau portugalų architektui Manueliui Aires Mateusui pavyko jį suvesti į ikonišką vientisą formą, kuri aiškiai pretenduoja į vieną pačių įtaigiausių minimalistinių variacijų šia tema.
Iš Leirijos miestelio centro po apylinkes besidairydamas tūlas turistas gali nė nesuprasti, jog jo matomas baltas archetipiškas tūris – gyvenamas namas. Mat šis grakščių proporcijų lakoniškas architektūrinis „kūnas“ iš pirmo žvilgsnio gali net pasirodyti panašus į minimalistinę koplytėlę ar, pavyzdžiui, į lauko galeriją. Kaip matyti iš svetainėj „grandhousedesign.com“ pateiktos medžiagos, neįtikėtiną namo tūrio vientisumą architektui M.Aires Mateusui pasiekti pavyko atsisakius įprastų gyvenamojo būsto atributų – langų, durų. Iš tikrųjų aiškiai matoma tik viršutinė šio namo dalis – vienas jo aukštas glūdi po sklypo žole, gatvės lygyje. Pastarajame – privačiame – aukšte aplink centrinį vidaus kiemą suprojektuoti gyvenamieji kambariai su jaukiais iškastais intymiais kiemeliais.
Šio namo bendrosios erdvės išdėstytos antžeminėje dalyje apie vidurinę erdvę, kuri pro prakirstą stogo šlaitą į namo vidų įleidžia saulę bei iš interjero atveria vaizdą į miesto centre stūksančią pilį. Ši trijų aukštų vidinė erdvė, kad įleistų daugiau šviesos suprojektuota ne vertikaliai, bet kampu. Pro namo gale paliktą plačią stačiakampę įėjimo angą ji taip pat atsiveria į sodą.
Nors tokio namo architektūra Lietuvoje ar kitoje vėsioje bei drėgnoje šalyje atrodytų gana formali, Portugalijoje ji yra funkcionali – kaitriai vietos saulei tokį belangį į žemę „įleistą“ būstą sunku perkaitinti.
