Dizaino statusu, jo politika ir reikšme šalies konkurencingumui susirūpinę šioje srityje dirbančios Lietuvos organizacijos nusprendė 2011-uosius paskelbti Lietuvos dizaino metais. Pasak vieno iš Dizaino metų iniciatorių, VDA rektoriaus Audriaus Klimo, daugelis valstybių dizainą vertina kaip strateginę priemonę, padedančią įgyvendinti naujoves, didinančią konkurencingumą, atskleidžiančią kultūros identitetą, gerinančią gyvenimo kokybę.
Šią iniciatyvą palaikančios organizacijos – Vilniaus Dailės Akademija (VDA), Lietuvos grafinio dizaino asociacija (LGDA), Lietuvos dizaino forumas (LDF), Nacionalinė dailės galerija (NDG), parodų centras „Litexpo“, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, viešosios įstaigos „Menų vadybos grupė“,„LT-identity“ ir kt. – kartu su partneriais šiemet planuoja pristatyti kelias dešimtis ir plačiajai visuomenei, ir specialistams skirtų renginių, kurie padės atskleisti Lietuvos dizaino ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo galimybes bei parodys verslo ir visuomenės pasirengimą suprasti ir naudotis dizaino teikiamais privalumais.
AUGANTI DIZAINO REIKŠMĖ EKONOMIKOJE
„Dizainas suprantamas ne vien kaip estetinė materialinės kultūros išraiška, bet ir kaip veiksmingas ekonominio konkurencingumo didinimo bei visuomenės grupių atskirties mažinimo įrankis. Todėl tikimės, kad Lietuvoje paskelbti Dizaino metai padės siekti šių tikslų, populiarindami dizainą, plėsdami jo integraciją į verslo, pramonės ir kultūros sektorių, aktyvindami dizaino institucijų bendradarbiavimą“-, sako A.Klimas.
2006 m. Europos kultūros ekonomikos tyrimas parodė, kad kūrybinio sektoriaus pelningumo skalėje dizaino rodikliai yra vieni iš aukščiausių, jis taip pat pirmauja ir produktyvumo požiūriu. Šiuo metu visos išsivysčiusios šalys turi nacionalines įvairaus lygio programas dizaino palaikymui, tuo tarpu Lietuvoje nėra jokios politikos dizaino atžvilgiu. Taip pat nėra ir institucijos, kuri formuotų ir vykdytų vieningą Lietuvos dizaino politiką.
Lietuvoje išnykus didžiajai stambiosios gamybinės pramonės daliai, smulkiosios ir vidutinės įmonės gamina daugiausia ne savo sukurtus produktus. Pasak A.Klimo, to priežastis – įsitikinimas, kad jų kūrimas būtų ekonomiškai neprasmingas dėl mažos vietinės rinkos, o eksportui saugiausia gaminti užsienio klientų suprojektuotus ir jų prekių ženklais žymimus produktus.
“Vis dėlto parduodant tik darbo jėgą ir nesukuriant jokios pridėtinės vertės sunku tikėtis tvarios plėtros, nes, pasikeitus ekonominei situacijai ir atsitraukus užsienio investicijoms, įmonės lieka „kaip stovi“ – be savo prekės ženklo, be nuosavų gaminių dizaino, be reputacijos, be lojalių klientų. Dar nesibaigusi krizė parodė, kad eksportas – prekių, paslaugų, idėjų – yra vienintelis veiksnys, galintis pakelti šalies ūkį. Todėl kūrybiškumo pasitelkimas ekonomikos konkurencingumui yra tiesiog būtinas“, – sako VDA rektorius.
Tai dar kartą patvirtino Europos sąjungos institucijų propaguojamas inovacijų suvokimas nebe kaip grynai mokslinių ir techninių naujovių, bet kaip sinergijos ir kūrybiško požiūrio.
LIETUVA TARPTAUTINIAME DIZAINO ŽEMĖLAPYJE
Nepaisant šių problemų, Lietuva nėra nežinoma žemė pasaulio dizaino žemėlapyje. 2011 m. Tarptautinė grafinio dizaino asociacijų taryba ICOGRADA Vilnių pasirinko organizuoti tarptautinę grafinio dizaino savaitę („Spring: ICOGRADA Design Week in Vilnius 2011“) – iki šiol jos organizavimas buvo patikėtas tik vienam Vidurio ir Rytų Europos miestui – Brno, Čekijoje. Taip pat Vilniuje šiemet įvyks iškilminga Europos dizaino prizo „ED-Awards“ įteikimo ceremonija geriausiems Europos dizaineriams. 2011 m. specialus prizas pirmą kartą bus įteiktas ir jauniesiems Lietuvos dizaineriams, o kandidatų darbai pristatyti atskiroje parodoje.
Šiemet Nacionalinė dailės galerija organizuos konferenciją, parodą ir kūrybines pratybas tema „Modernizacija. XX a. 7–8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra“.
Vilniuje penktą kartą vyks„Dizaino savaitė“ bei „Dizaino savaitgalis“ bei Europos komisijos inicijuotas renginys – Inovacijų festivalis, viena gausiausiai lankomų „Litexpo“ parodų „Baldai“, tarptautinio konkurso „Electrolux Design Lab 2011” vietinis etapas, įvairios kūrybinės akcijos bei kiti renginiai, aktyvinantys dizaino ir verslo santykius, stiprinantys tarptautines lietuviško dizaino pozicijas bei plečiantys Lietuvos kultūros lauką.
Beje, šiemet seniausiai dizaino mokymo institucijai Lietuvoje – Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedrai (anksčiau vadintai Pramonės gaminių meninio konstravimo katedra) sukanka 50 metų. Čia veikiančiose Dizaino (Vilniuje, Kaune ir Telšiuose), Grafinio dizaino, Kostiumo dizaino , Interjero dizaino ir Vizualiojo dizaino (Klaipėdoje) katedrose studijuoja didžiausias šios srities studentų skaičius Lietuvoje, veiklą vykdo Dizaino inovacijų centras.
Dizaino metų programa
Dizaino informacijų centro nuotrauka ir informacija
anna
( 2011-02-25 )
nestumkit taip ziauriai, nestumkit sio vardo net i pirmas gretas, jau ir taip dizaineriais but nebemadinga:) … jums tai aisku, kazkaip demesi i save atkreipt juk noris:)