Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse architektas Eugenijus Miliūnas oficialiai tapo Kauno miesto garbės piliečiu – jam iškilmingai įteiktos Kauno garbės piliečio regalijos bei Garbės piliečio pažymėjimas. E.Miliūnas – pirmas architektas, nusipelnęs Kauno garbės piliečio vardo. Kauno rotušėje įvykusioje iškilmingoje ceremonijoje dar dvylikai savo miestui atsidavusių kauniečių įteikti Santakos garbės ženklai.
Eugenijus Miliūnas gimė 1952 metais Panevėžyje, o architektūros mokslus baigė Vilniuje – Inžinierinės statybos institute (dabar VGTU). Vis dėlto savo didžiąją gyvenimo dalį jis praleido Kaune. Antrajame šalies mieste iš pradžių jis dirbo Miestų statybos projektavimo institute („Miestprojekte“), o nuo 1992 metų – privačioje savo projektavimo studijoje. Kaune pastatyta ir dauguma reikšmingiausių jo projektuotų statinių – lengvosios pramonės parduotuvė „Rėda“ (1986 m.), prekybinis ir visuomeninis centras „Kalniečiai“ (1988 m.), M.Žilinsko paveikslų galerija (su arch. K.Kisieliumi, S.Juškiu; 1989 m.), kotryniečių vienuolynas Šilainiuose (su arch. D.Paulauskiene, 1999 m.). Kaune baigiamas statyti ir dar vienas reikšmingas jo architektūrinis kūdikis – Sporto ir pramogų rūmai Nemuno saloje (su arch. A.Bubliu, A.Ramanausku).
„Architektūra yra sunkiai paaiškinama sritis. Architektui, norinčiam įgyvendinti savo sumanymus, reikalinga socialinė aplinka ir komanda. Jų darbus visą laiką komentuoja visuomenė, jų veikla susijusi su turtingų žmonių veikla. Mes, architektai, norime suteikti džiaugsmą žmonėms. Norime įgyvendinti savo sumanymus, tačiau reikia, kad visuomenė taptų brandi, kad prisidėtų prie miesto gražinimo", – Kauno Rotušėje pažymėjo E. Miliūnas.
Santakos garbės ženklai įteikti KTU prof. Algimantui Fedaravičiui, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistėms Sabinai Martinaitytei ir Ritai Preikšaitei, Kauno valstybinio muzikinio teatro dirigentams Juliui Geniušui ir Algimantui Mišeikiui, projekto „Tūkstantmečio odisėja. Vienas vardas – Lietuva“ sumanytojui ir organizatoriui Raimundui Daubarui, dailininkei tekstilininkei Rūtai Birutei Jokubonienei, Lietuvos vyrų krepšinio fizinio rengimo treneriui Aleksandrui Kosauskui, Kauno valstybinio dramos teatro aktoriams Vilijai Klemanienei, Daivai Stubraitei ir Liubomirui Laucevičiui, Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis garso režisieriui Juliui Siurbiui.