nieme balc 1012** O.NIEMEYERIUI 103//SENIAUSIAS PASAULIO ARCHITEKTAS PIEŠTUKO DAR NEDŽIAUNA

Žymus modernizmo architektas Oskaras Niemeyeris gruodžio 15 dieną atšventė 103-ąjį gimtadienį. Gyvoji brazilų architektūros legenda kadaise bemaž vienas tuščioje vietoje suprojektavo naująją Brazilijos sostinę – garsiuosius Nacionalinių kongresų rūmus ir Brazilijos katedrą, ministerijas, komercinius ir gyvenamuosius pastatus. Ne veltui modernios architektūros vadovėliai neišsiverčia be jo darbų analizės ir iliustracijų.

Apie meistro talentą byloja ir laimėta prestižiškiausia pasaulyje architektūrinė Pritzkerio premija. Tačiau garbingo amžiaus architektas nenustoja stebinti – jis iki šiol kuria. Profesinės formos ir kūrybinio džiaugsmo iki šiol nepraradęs seniausias praktikuojantis pasaulio architektas kasdien užkyla į 11-ame aukšte įsikūrusią savo mažytę studiją su vaizdu į siautulingąjį Rio de Žaneiro paplūdimį Kopakabaną. Beje, ir savo 103-ąjį gimtadienį O.Niemeyeris pažymėjo kūrybingai – sukūrė žodžius sambos dainai „Tranquilo com a vida", kuri akimirksniu pasklido interneto kosmosais.

Architektas Gintaras Balčytis prieš 3 metus turėjo galimybę Brazilijoje su O.Niemeyerio kūryba susipažinti iš arti. Skaitytojų prašomas, PILOTAS.LT mielai pateikia architekto įspūdžius.

GINTARAS BALČYTIS: O. NIEMEYERIO ARCHITEKTŪRA – LABIAU MENAS

Mies van der Rohe, Le Corbusier ir Niemeyeris – trys architektų vardai, kuriuos išgirdęs iš karto pagalvoju apie  modernizmą. Ką nors naujo pasakyti apie jų architektūrą, ko gero, nesugebėčiau – tiek daug kritikų bei teoretikų ją išnagrinėję skersai ir išilgai. Todėl paprasčiausia bus nusakyti savo įspūdžius – kiek iš architektūrinės literatūros susikurta nuomonė atitinka tikrovę.

Po Moderniojo meno muziejaus, 1996 metais atidaryto Niterojo miestelyje, sėkmės O.Niemeyeris čia suprojektavo visą seriją pastatų. Vieta tam labai tinkanti – tiesiai priešais Rio de Žaneiro centrinę dalį, kitapus Guanabaros įlankos. Miestelio meras palaikė šią idėja, nes tai skatins turizmą, o visos investicijos bus privačios. Kompleksas pavadintas Niemeyerio takuir tęsiasi palei įlanką nuo Moderniojo meno muziejaus iki pat miestelio centro. Tai antra pagal dydį šio architekto kūrinių kolekcija po septintajame XX amžiaus dešimtmetyje realizuoto Brazilijos miesto projekto.

Statinys, vadinamas „Teatro popular“, yra vienas iš 9 O.Niemeyerio suprojektuotų ir numatomų pastatyti objektų. Šalia šio „plevenančio“ stebuklo, kuris duris atvėrė praeitą pavasarį, netrukus bus pastatytas architekto vardu pavadinto fondo pastatas, kuriame bus saugomas per daugiau kaip 65 darbo metus sukauptas archyvas. Taip pat iškils dvi katedros, kino muziejus su auditorijų centru.

Iš pirmo žvilgsnio pastatų estetika pasirodė gal kiek senamadiška, tiesa, ne blogąja prasme – tiesiog dabar taip daro tik O.Niemeyeris. Architektas liko ištikimas savo mylimai statybinei medžiagai – betonui, kurio paviršius, mano akimis žiūrint, galėtų būti ir dailiau padarytas. Statiniai monumentalūs ir, reikia pasakyti, labai fotogeniški – įspūdis mažai skiriasi nuo matytų nuotraukų, tik iš natūros pasirodė kiek mažesni nei įgalima buvo įsivaizduoti.

Plastiško 1.500 m² ploto „Teatro popular“ funkcija labai paprasta – didelė fojė ir 350 vietų salė žiūrovams su vaizdu į Rio upę. Ypač gerai pastate juntama erdvė ir puikiai skambantis baltos ir geltonos spalvų derinys. Šalia aikštė, kurioje gali susirinkti net 20.000 žmonių.

Moderniojo meno muziejus, daugumos kritikų laikomas vienu geriausių meistro darbų, visų pirma imponuoja savo pastatymo vieta bei įsiliejimu į landšaftą. Iš tolo matomas pastatas gali būti vadinamas 16 metrų aukščio bei 50 metrų skersmens skulptūra su per 3 aukštus išsidėsčiusiomis parodų salėmis.  Jis puikiai papildo nuostabaus grožio peizažą, kuris atrodo lyg specialiai jam sukurtas. Vidaus gyvenimas vyksta 1.100 m2 ekspozicijų salėje ir 60 vietų auditorijoje. Po nedidele aikšte su baseinu įsikūręs restoranas taip pat pritraukia nemažai lankytojų.

Savo plastika ir įsimenančiomis formomis Oscaro Niemeyerio pastatai daro nepakartojamą įspūdį. Juos pamačius niekam neturėtų kilti kvailų klausimų… ar architektūra yra menas.

Nuotraukos G.Balčyčio.