DIDIEJI RADVILOS: Kunigaikščių istorijos ir paveldo paroda Valdovų rūmuose

Valdovų rūmuose, Vilniuje ką tik atidaryta paroda „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“. Parodoje rodoma daugiau nei 350 eksponatų, surinktų iš bemaž 40 atminties institucijų, bažnyčių, vienuolynų ir privačių kolekcijų, esančių septyniose pasaulio valstybėse – Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Šventojoje Žemėje (Jeruzalėje).

LIUDIJA YPATINGĄ KUNIGAIKŠČIŲ RADVILŲ STATUSĄ
Įspūdingas Radvilų giminės genealoginis medis savo platumu gali lygintis netgi su daugelio Europos valstybių valdančiųjų dinastijų genealogijomis. Išskirtinę kunigaikščių Radvilų vietą ir įvairiapusę veiklą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bei nuopelnus liudijantys materialūs paveldo reliktai dėl nepalankių istorinių aplinkybių (pirmiausiai karų ir Abiejų Tautų Respublikos padalijimų bei represijų XIX ir XX a.) yra plačiai išblaškyti po Europą ir net pasaulį. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kartu su Varšuvoje gyvenančiu kunigaikščiu Motiejumi Radvila pernai ėmėsi iniciatyvos rengti išsamią Radvilų giminei skirtą parodą Vilniuje, istorinėje Lietuvos sostinėje.
Valdovų rūmuose atidarytoje tarptautinėje parodoje „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“ eksponuojamos vertybės liudija ypatingą LDK kunigaikščių Radvilų statusą bei jų sąmoningas pastangas įtvirtinti ir pabrėžti savo išskirtinę padėtį, įamžinti giminės didybę meno kūriniuose – portretų galerijose, medaliuose, gobelenuose ir kt. Eksponatai tipologine prasme yra labai įvairūs: portretai bei kiti tapybos kūriniai, dokumentai, senieji leidiniai, grafikos darbai, žemėlapiai, gobelenai bei kiti tekstilės kūriniai, aprangos elementai, auksakalystės bei kiti juvelyrikos dirbiniai, medaliai, ginklai ir šarvai, stiklo dirbiniai, spaudai, skulptūros ir kiti kūriniai iš akmens, keramikos dirbiniai, bažnytiniai reikmenys, kitos su Radvilų gimine siejamos relikvijos. Vertybių įvairovė taip pat liudija kunigaikščių Radvilų išskirtinį statusą ir raišką daugybėje valstybės bei visuomenės gyvenimo sričių.

SUSKIRSTYTA Į 6 TEMINIUS LAUKUS
Tarptautinė paroda „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“ išdėstyta pirmiausiai Valdovų rūmų muziejaus Parodų centro erdvėse, tačiau dėl savo apimties ji netilpo į Parodų centro sales, todėl parodos įžanginė dalis išsiplėtė į vieną iš III maršruto ekspozicinių erdvių, kuri skirta Pilies ir rūmų kasdienio gyvenimo nuolatinei ekspozicijai. Iš viso Radviloms skirta paroda užima daugiau nei 700 m² plotą. Penkiose salėse ir keliose jas jungiančiose erdvėse ji suskirstyta į 6 svarbiausius teminius laukus: „Radvilų didybė“, Lietuvos valdovai“, „Giminės aukso amžius“, „Bažnyčia ir konfesijos“, Kultūra, menas, prabanga“, „XIX a. pradžios epilogas“.
Parodos globėjas: Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Parodos organizatoriai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Kunigaikštis Motiejus Radvila.
Parengta pagal Valdovų rūmų informaciją.

Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Barboros Radvilaitės portretas. Lukas Kranachas jaunesnysis (Lucas Cranach der Jüngere), apie 1553–1556. Krokuvos nacionalinis muziejus, Kunigaikščių Čartoriskių fondas

Viršutinė Lietuvos didžiojo kanclerio ir maršalkos Mikalojaus Radvilos Juodojo šarvų dalis. Prabanga šarvai prilygsta Europos valdovų šarvams. Panašius šarvus pas tą patį meistrą užsisakė ir Lietuvos didysis kunigaikštis bei Lenkijos karalius Žygimantas Augustas, bet Radvilos šarvai yra labiau dekoruoti ir sudaryti iš daugiau dalių. Kuncas Lochneris (Kunz Lochner), Niurnbergas, apie 1555. Vienos meno istorijos muziejus

Romos, Vokietijos, Vengrijos, Bohemijos, Dalmatijos ir kt. karaliaus Ferdinando I diplomas, patvirtinantis Šventosios Romos imperatoriaus Karolio V privilegiją ir suteikiantis kunigaikščių titulus pusbroliams – Lietuvos didžiajam maršalkai, kancleriui, etmonui ir Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai Juodajam bei Lietuvos didžiajam kancleriui, etmonui ir Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai Rudajam, 1547. Kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo palikuonys gyvena ir šiandien, yra išlaikę kunigaikščių titulus. Vyriausiasis senųjų aktų archyvas, Varšuva

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio kunigaikščio Alberto Stanislovo Radvilos portretas, sukurtas Vazų dinastijai dirbusio garsaus olandų dailininko Peterio Dankerso (Peter Danckerts de Rij) aplinkos menininko, 1640. Baltarusijos Respublikos nacionalinis dailės muziejus

Romos, Vokietijos, Vengrijos, Bohemijos, Dalmatijos ir kt. karaliaus Ferdinando I diplomo, patvirtinančio Šventosios Romos imperatoriaus Karolio V privilegiją ir suteikiančio kunigaikščių titulus pusbroliams – Lietuvos didžiajam maršalkai, kancleriui, etmonui ir Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai Juodajam bei Lietuvos didžiajam kancleriui, etmonui ir Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai Rudajam, fragmentas – Radvilų herbas, 1547. Vyriausiasis senųjų aktų archyvas, Varšuva

Radvilos Našlaitėlio LDK žemėlapis, 1613 m. Iš Viliaus Kavaliausko kolekcijos