images_straipsniu_foto_4817_kuodis_po_ 161000_fkaa

AR APSIMOKA SIEKTI A KLASĖS? : A klasė neturėtų būti savitikslis

Neatlikus plačios analizės ir ekonominių skaičiavimų, A klasės reikalavimas pastatams iš gerovę didinančios priemonės gali tapti gerovę griaunančia priemone. A klasė jokiu būdu neturėtų tapti savitiksliu, sako Raimondas Kuodis, makroekonominės politikos ir viešosios ekonomikos ekspertas.

ES paskaičiavo, kad pastatuose suvartoja 45 proc. visos energijos. 2016 metai Europos Sąjungoje yra paskelbti energijos saugojimo metais. Tam skiriamas ypatingas dėmesys, skiriamos didžiulės lėšos, rengiamos naujos strategijos (“A klasės energetinio efektyvumo pastatai”). Ar Lietuvoje galima įvardinti kokią nors holistinę strategiją, kuri problemą matytų ne siaurai inžineriškai, bet iš esmės nagrinėtų iškastinio kuro paklausos mažinimą, gyvenimo komforto didinimą, architektūrinės aplinkos gerinimą ir investicijų pagrįstumą (realumą)?

Visa šie dalykai turėtų būti aprašyti nacionalinėje energetikos strategijoje. Tai labai svarbus dokumentas, nes sėkmės ar nesėkmės energetikoje nemaža dalimi lemia šalies visuomenės gerovės lygį.

Deja, mūsų ligšiolinės energetikos strategijos daugiau atspindėdavo politikų „pageidavimų“ koncertą, o ne visuomenės poreikius. Politikai paprastai nori daug investicijų, nes tam jie turi asmeninių paskatų – perkirpti juosteles, dažnai gauti „nuomilžį“, save ar šeimos narius įdarbinti energetikos objektuose ir pan.

Visuomenei gi reikia ne kuo daugiau investicijų, nes jas būtent žmonėms reiks ir padengti, o optimalių investicijų. Tame skaičiuje apimant ir į negavatų (bereikalingai nepagamintos energijos) gamybą, t.y. energijos taupymo priemones.

Svarbu suvokti, kad žmonėms nereikia dujų, naftos ir pan…. Žmonėms reikia šviesos, šilumos ir mobilumo, o dujos, nafta, saulė, vėjas ir pan. yra tik būdai gauti šiuos žmonių vertinamus dalykus.

O tai reiškia, kad turime ekonomiškai įvertinti, kuris iš būdų leidžia geriausiai pasiekti pagrindinį geros energetikos sistemos tikslą – duoti šilumą, šviesą, mobilumą mažiausiomis sąnaudomis.

Aplinkos ministerija mėgsta cituoti Europos Komisijos narį Miguel Arias Cañete, kad energijos vartojimo efektyvinimas pastatuose yra investicija, kuri leis sutaupyti beveik 40 mlrd. eurų ES valstybių biudžeto. Tai, esą, pagerins gyvenimo sąlygas ir sumažins pastatų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Ar yra žinomi kokie nors skaičiai, analizė, koks prognozuotinas „A klasės“ kaip nacionalinės investicijos efektyvumas? Ir kada numatoma grąža?

Studentams dažnai aiškinu, kuo skiriasi technologas nuo ekonomisto. Pirmasis geriau žino kas įmanoma, antrasis – kas apsimoka. Kas turėtų dominuoti diskusijoje? Idealu, kad sutartų abu.

Pasiekti A klasę yra įmanoma, bet ar apsimoka? Štai kur hamletiškas klausimas!

Kaip jį spręsti? Tą esu padaręs kitame kontekste – renovacijos proceso (žr. www.ekonomika.org 2013.06.13: Optimalios renovacijos kaštų ir naudos analizės modelis (Excel) ir jo aprašymas). Didelė dilema renovuojant daugiabučius yra ar apšiltinti sienas ir kiek? Žinoma, koks čia klausimas, nusistebės skaitytojas?!

Tačiau ne viskas taip paprasta. Turime visas įmanomas priemones sutaupyti šilumos kilovatvalandes įvertinti ekonominiu požiūriu – ar tų priemonių nauda (sutaupytos šilumos diskontuota vertė per būsto tarnavimo laikotarpį) viršija kaštus (investicijų į priemonę vertę).

Tada pradedame nuo priemonių, kurių naudos/kaštų santykis yra geriausias, ir sustojame ties ta, kurio kaštų/naudos santykis vis dar kiek viršija vienetą.

Kokios priemonės efektyviausios? Susitarkime, pavyzdžiui, kad kaimynai nerūkys laiptinėje, nes po to reikia atidaryti laiptinės langus, o su dūmais išeis ir šiluma. Uždarykite laiptinės duris, kurios dažname daugiabutyje tiesiog atviros ir pan. Gal verta apšiltinti stogus ar galines sienas be langų, bet prieš tai reikia paskaičiuot ar apsimoka.

Kodėl sienų apie langus apšiltinimas ekonomiškai įtartinas? Todėl, kad darbas apie langus brangus, o apšiltintas plotas – gana nedidelis (langų gi neapšiltinsi!).

Prisiminkime fiziką: šilumos nuostoliai dėl laidumo yra funkcija a) pastato išorinių sienų ploto, b) to ploto varžos (kuri pati priklauso nuo, pavyzdžiui, sienos medžiagos (ar jų „sumuštinio“) laidumo ir storio), c) vidaus ir išorės temperatūrų skirtumo, d) laikotarpio, per kurį prarandame šilumą, ilgio.

Galite naudoti minėtą Excel skaičiuoklę, pakeitę parametrus galite pritaikyti ją savo individualaus būsto energetinio efektyvumo diagnostikai, nuspręsti koks sienų varžos didinimas būtų jums optimalus.

Jau nuo lapkričio 1-osios Aplinkos ministras įveda „A klasės“ laikmetį visiems naujai statomiems pastatams. Kyla pagrįstų abejonių, kad šiam ambicingam žingsniui absoliučiai nepasiruošta techniškai. Be to, įdomu, kiek mūsų ekonomika (ir valstybės, ir privataus sektoriaus) pajėgi ir pasiruošusi imtis ilgalaikių investicijų į “A klasę” jau dabar?

A klasės siekimas yra analogiškas renovacijos klausimui. Vilniuje jau yra atliktas bent vienas seno daugiabučio konvertavimas į A klasę. Klausimas – ar tai apsimoka? Kas iš to, jei žmogus investuos, tarkime, 100 tūkst. eurų į A klasės pasiekimą, bet neatgaus per gyvenimą šios investicijos sutaupytos šilumos vertės pavidalu?

Tokiu atveju priemonė (A klasė) iš gerovę didinančios priemonės gali tapti gerovę griaunanti priemone. A klasė gali būti savitikslis.

ES teigia, jog ES suvartojamos energijos kilmė iki 75% yra iškastinis kuras. Ką manote apie strategijų subalansavimą Lietuvoje šiuo klausimu? Ar vienodai dėmesio sulaukia „A klasės“ pastatai, „žalioji energetika“ ir energijos (elektros) paklausos mažinimas apskritai?

Lietuva yra gana „žalia“ ekonomika – neturime labai daug sunkiosios pramonės, kuriai reikia daug energijos, šalis beveik nenaudoja anglies – taršiausio CO2 požiūriu kuro. Todėl turėtume nesunkiai pasiekti ES ar būsimus globalinius energetinio efektyvumo ir klimato kaitos stabdymo tikslus.

Tačiau rezervų turime – daugiabučių renovacija, perėjimas nuo dujų link vietinių atsinaujinančių išteklių (biokuro, šiukšlių deginimo).

Jei naujų A klasės pastatų daugės, tai duos tik nedidelį poveikį – reikės dešimtmečių, kol naujų pastatų dalis esamų senų pastatų fonde ims sudaryt didesnę dalį.

ES pastatų energinio naudingumo direktyva 2010/31/ES numato iki 2020 metų padidinti energijos vartojimo efektyvumą 20 %, sumažinti bendrą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 20 % bei skatinti naudoti atsinaujinančių šaltinių energiją (iki 2020-ųjų „žalioji energetika“ turėtų sudaryti 20 % bendro ES suvartojamos energijos kiekio). Iki 2030 m. norima padidinti energinį efektyvumą iki 40 %. Didžiausia svajonė – nulinės energijos pastatai. Lietuvoje turime aibę senų, prastų ir renovacijos nesulauksiančių pastatų (dėl paveldo reikalavimų, dėl savininkų nemokumo). Daug jų stovi provincijos užkampiuose arba yra naudojami labai neintensyviai. „A klasės“ reikalavimai greičiausiai dar labiau atbaidys nuo investavimo į juos ir į teritorijas aplink. Ar „A klasė“ nepadidins ir taip didelės atskirties tarp Vilniaus ir ne Vilniaus? Ar netaps „A klasė“ viena iš priežasčių visiškai apleisti mažiau patrauklias ekonomiškai teritorijas ir palikti jas merdėjimui?

Gyvenime dažna dilema – ar besąlygiškai paklusti viršininkui (šiuo atveju ES), ak kvestionuoti jo sprendimus. Man, pavyzdžiui, įtartina pati sąvoka „nulinės energijos“ pastatai. Daug politikų tapatina šią sąvoką su gerokai skirtinga sąvoka „nulinės emisijos veikimo vietoje“.

Politikams kažkodėl atrodo, kad šios žemės teslos, ar atominės elektrinės yra „nulinės emisijos“ objektai. Žinoma, taip ir yra, bet tik veikimo vietoje!

Ekonomistai gi žiūri į visą objekto gyvavimo ciklą – nuo gamybos (statybos) iki utilizavimo. Tada pasimato politikams paradoksalūs dalykai, kad, pavyzdžiui, atominės elektrinės CO2 emisijomis iš esmės panašios į dujomis kūrenamas, nes 14-je branduolinės energetikos stadijų (statyba; branduolinio kuro iškasimas, sodrinimas…; AE uždarymas; panaudoto kuro saugojimas šimtmečius) sunaudojame daug nešvarios energijos (iškastinio kuro).

Dabar pagalvokite kiek nešvarios energijos sunaudojama gaminant hibridinius automobilius ar vien elektra varomus. Kažkada amerikiečiai įvertino, kad vietoje gamintas džipas yra (per visą gyvavimo ciklą) ne ką nešvaresnis, nei hibridinis Toyota Prius, kuris turi gerokai daugiau detalių ir surenkamas toli nuo JAV rinkos.

Taigi, aš kvestionuočiau A klasę, dar kartą – tai neturi būti savitikslis. Bet jei šie sprendimai būtų priimti gerai paskaičiavus, tada būtų kitas reikalas.

Ekonomistai ne veltui siūlo prekiauti taršos leidimais – inovaciją, kuri leidžia šalims (ar įmonėms jos viduje) pasiekti taršos mažinimo tikslus kuo mažiausiais kaštais.

Lietuvoje protinga renovacija yra tas didysis potencialas. Dabar gi dažnai vykdome antisocialinę renovaciją, kurios kaina didesnė už naudą, – peršiltiname būstus, nes statybininkams tai apsimoka, o žmonės nesusiduria su visais kaštais dėl valdžios subsidijų šiam procesui.

Ar išmuš ES direktyviniai metai, kai sodinsime už malkinę kieme arba už dūmą iš kamino?

Galbūt, jeigu visiški bepročiai perrims valdžią Lietuvoje ar Europoje. Bet būkime optimistai – dar turime šiek tiek turime laiko.

Dėkoju už pokalbį.

[kalbėjosi Audrys Karalius]

Komentarai

  1. kreditrechner norisbank

  2. Tai kodėl miegojome,laiku nerašėme protestų Prezidentei,Seimui,Vyriausybei? Taip prasnausime ir Europoje tik rekomendacinį BIM,kuri mūsų“geri vyrai“ galimai pramuš,kad būtų privalomas ir eiliniam namukui?

  3. Pasidomekite A klase atitinkancio kamino sistemos kaina (gaminio) ir jo pridavimo keliu, sandarumo testais. Zidiniu meistru, norinciu tai atlikti pasidairykite… Bus aiskiau, kiek kartu(!) tai koreguoja kaina lyginant su B klases kaminuku. Del langu atidarymo irgi panasi paprastai ne paprasta tema. Dar ir i siaurine puses negali projektuoti vitrinos (nors ten grazus miskas), arba skaiciuoji kompensacines priemones.. Rekuperacijos naudojimas kainuoja, suka elektra; speju, kad ja maziau kas jungs, atidarys langus. Bet tada ir pelesis sandariam name netruks atirasti. Butent del pelesio vokieciai jau keicia kursa ir pasyvius namus lenkia link “aktyviu“. Ora ima nebeielektrinta rekupo, o sildo leisdami per fasada. O architektams tai nera patogu del projekte privalomu energetiniu skaiciavimu, kuriuos atlieka kazkokie mistiniai atestuoti speciukai uz x suma euru (tokie, kur gali ir architektura susmesti ir konstrukcija ir nuotekas pabrezia ir salcio tilteliu skaiciavimo atstetata turi). Tas skaiciavimas uzima laiko, derinimo tarp architekto, konstruktoriaus (ir zinoma pasimetusio uzsavoko). Derinimu traukinys pas mus jau buvo su 15 vagonu. Dabar uzkabins dar kelis, nors mano nuomone, A klase galima realizuotis ir nekomplektuojant i derinimu byla papildomu 20 lapu. Biurokratija juk net nevartys tu skaiciuku, tikrins tik mistiniu skaiciuotoju atestatus ir e-parasus. VGTU profesorius stebisi kaip architektai ar ju subranga suskaiciuos A.. sako, kad ir jiems, visa gyvenima su tuo dirbusiems nera paprasta. O cia per 2 savaites kazkoks barsukas sumes individualiam namui silumos nuostolius..

  4. to 4922
    Jūs puikiai pagavote mintį, tik sulyginus kalną butus reikia statyti B arba žemesnės klasės, nes verslui A klasė ir yra kliūtis, pelno neduodanti investicija. Gi ne sau stato, o būrams parduoti.

    to 4921
    A klasės namas nėra pasyvus namas. Ir A klasės name niekas nedraudžia turėti židinio. Priešingai nei čia gąsdina, A klasės name galima varstyti langus ir galima turėti virtinas iki žemės.
    Verslas kaip tik nenori, kad būtų pereita prie A klasės. Kas jei ne dagiai ir aviliai (hmm) prastūmė dabartinį termino nukėlimą nuo metų pradžios į lapkritį.
    Tiems, kurie galvojat, kad A klasė yra rekuperatorių ir izoliacijos pardavėjų sąmokslas pasipinigaut, esate nepakaltinamai naivūs/-ios.
    Ir gal kas gali paaiškint, kuo A klasės įvedimas yra skausmingas architektams, kad čia taip visi pasišiaušė?

  5. Ar apsimoka toliau gelbėti griūvantį Gedimino kalną? O gal labiau apsimoka šiek tiek palyginti tą kalną ir ant jo pastatyti daug A kalsės butų? Arkikatedros aikštėje gal apsimokėtų pastatyti daugiaaukštį biurų pastatą su požeminiu parkingu? Juk svarbiausia- kliūčių verslui mažinimas ir investicijos?

  6. Tai gal ir dėl to Brexit įvyko? Kai kurie anglai ir toliau nori šildytis židiniais,o ES nori(norėjo) juos „įsprausti“ į pasyvius namus? Dėl A klasės,manau,niekas jūsų neklaus,tiesiog manau,“geri vyrai“ prastūmė „gerą įstatymą“…ir jis ,manau,bus privalomas ir tamstai,kad ir kokie logiški ir suprantami ,teisingi jūsų argumentai.Verslas ,manau,yra politika,o politika-verslas…

  7. Kokia R.Kuodžio nuomonė apie grupės romantikų siekį išsaugoti buvusios valstybinės autoinspekcijos pastatą Vilniuje? Ar Valstybei apsimoka to siekti? Paveldo apsauga neturi būti savitikslė. Investicijos svarbiau.
    Kauno damba irgi buvo labiausiai apsimokantis sprendimas. Ir labai naudingas – visuomenė gavo daugiau kokybiškų B klasės butų.

  8. Pirma – prašau pacituoti kur parašyta, kad bus draudžiama atsidaryti langą.

    Antra – langų tikrai dažnai neįmanoma atsidaryti dėl psichopatų kūrenančių namus baldais, laminatu ir kitokiom šiukšlėm visus metus rinktom šalia konteinerių. Tokiems tikrai nereikia taupių namų – jei pasidarys labai šalta, visada galės įmest krosnin padangą.

  9. 4917 ir 4916 rašė ligonis. Bet pabandysiu jam atsakyti. Jei naudoji automobilių pvz. tada aš taves klausiu, kodėl neverta uždrausti automobilius su atsidarančiais langais? Kam juos gamina, jei privalai vėdintis tik su kondensionierium? Tas pats ir su namais. Aš nenoriu rekuperacijos, nenoriu įelektrinto oro, mikroorganizmų, kurie kaupiasi begalinio ilgio ortakiuose ir varinėjami elektra. Kalba neina apie kraštutinumus, kuriuos rašai. Žinoma, kad energetinė klasė svarbi. Bet man ta riba yra B. Iki rekuperacijos. Man patinka gyventi name, kuris vėdinamas naturaliai. Kur atsidaro visi langai, prie miško gyvendamas jaučiu jo kvapą. ES su mūsų šudinais biurokratėliais nori tai atimti. Gal ir esi biurokratas? Nereikia kraštutinimo, nereikia kiaurų namų. Bet mane, mano B klasės namas tenkina.

  10. Reikia pagaliau panaikinti automobilių tech apžiūroje dūmingomo testus. Vairuotojams ekonomiškai nenaudinga remontuoti automobilius, kurie, nors ir stipriai dūmina, rieda gana gerai. Toks remontas niekada neatsipirks. Saugumui tai nekenkia. Tokia prievarta žemina vairuotojų orumą. Ypač kaimo vietovėse. Turtingi vairuotojai ir taip važinėja mažiau dūmijančiais automobiliais (pasitaiko net išsišokėlių su teslom). Tokie priverstiniai remontai apsimoka tik prakeiktam autoservisų lobistų karteliui. Dažnai stipriai dūmijančio, bet visai neblogai riedančio automobilio valdytojas neturi kitos išeities, kaip duoti kyšį. Juk nepradėsi remontuoti visai neblogai riedančio automobilio.

    Ir mes niekada neįsivesim tokios priespaudos kaip pvz. Vokietijoje (primenu, kad tie niekšai atėmė iš mūsų pagonystę), kada vairuotojams su puikiai važiuojančiais automobiliais, kas kad mažumėlę dūmijančiais, draudžiama įvažiuoti į miestų centrus. Net ir kaimiškose vietovėse.

  11. Karalius privalėjo šio ekonomikos eksperto paklausti ar apsimoka investuoti į gerą ir kokybišką architektūrą. Atsakymas būtų – vienareikšmiškai ne. Nes tai kainuoja ir niekaip neatsiperka.
    Ar valstybei verta remti spaudą, kuri pati negali išsilaikyti (pilote buvo keletas verkšlenančių straipsnelių tuo klausimu)? Vienareikšmiškai ne. Neišsilaikai pats – išnyk.

  12. o kazkieno prastumti privalomi draudimai – tik navaras

  13. Gerb. redaktoriaus entuziazmui apmalšinti:
    http://www.greitas.eu/naujiena/r-kuodis-nebeverta-skirti-tiek-pinigu-regionams

  14. o kyso A klaseje ne vienos suinteresuotos ausys. ir gamintoju ir inzinieriu ir biurokratu.

  15. Dar galima panagrinėti BIM tikslingumą (kai kas nori jį padaryti privalomu,o ne rekomendaciniu,kaip rašoma ES direktyvoje)

  16. Panašiai,kaip su pasyvaus namo langais-anksčiau buvo teigiama (jei gerai supratau),kad langus reikia montuoti ne sienos angoje,o nat sienos. Dabar teigiama (jei gerai supratau),kad užtenka langų konstrukciją dalinai iškišti į lauką,o likusią lango konstrukcijos dalį palikti angoje-atseit pasiekiamas tas pats energetinis efektyvumas. O kiek kainavo įdėtinės detalės,jų ir langų montavimas ant sienų tiems,kurie patikėjo pasyvaus namo propaguotojais?

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

statybos

ĮSIGALIOJA A++ KLASĖ: Pasiekta energinio naudingumo viršūnė

2020 gruodžio 42 KomentaraiPILOTAS.LT

Nuo kitų metų sausio 1 dienos visų naujai statomų pastatų, kuriems prašymas išduoti leidimą statyti pateiktas po 2020 metų sausio 1 dienos, energinio naudingumo klasė

Statybos

ENERGETINĖS AUKŠTUMOS: Nuo 2018-ųjų pradžios – A+ klasės reikalavimai

2017 gruodžio 85 KomentaraiPILOTAS.LT

Nuo 2018-ųjų pradžios naujai statomiems pastatams jau bus taikomi ne A, o A+ klasės energinio naudingumo reikalavimai. Taigi, kam užtenka ir A klasės su prašymu

images_pulsas_foto_4858_staty_fr_140700_e01_bra

A KLASĖS REIKALAVIMŲ APTARIMAS://APLINKOS MINISTERIJA RENGIA DISKUSIJĄ

Lapkričio 1-ąją įsigaliojus reikalavimui projektuoti ir statyti ne žemesnės kaip A energinio naudingumo klasės pastatus, Aplinkos ministerija organizuoja šiai temai skirtą apskritojo stalo diskusiją. Renginyje

images_pulsas_foto_4846_energ_lo_161000_e01_xxx

A KLASĖS PRIEVOLĖ://RENGIAMI ENERGINIO NAUDINGUMO PROJEKTAVIMO MOKYMAI

Nuo lapkričio 1-osios turi įsigalioti Aplinkos ministerijos nustatyti A klasės energinio naudingumo reikalavimai naujos statybos pastatams. Visgi daugelis sveikai mąstančių pripažįsta, jog kol kas tam

images_straipsniu_foto_4817_kuodis_po_ 161000_fkaa

AR APSIMOKA SIEKTI A KLASĖS? : A klasė neturėtų būti savitikslis

Neatlikus plačios analizės ir ekonominių skaičiavimų, A klasės reikalavimas pastatams iš gerovę didinančios priemonės gali tapti gerovę griaunančia priemone. A klasė jokiu būdu neturėtų tapti

images_straipsniu_foto_4808_tit2_petic

A KLASĖS PASTATAMS PASIRUOŠTA NĖRA: Ministerijos reikalavimai pertekliniai

Daugelis su nerimu laukia lapkričio 1-osios, kai turi įsigalioti Aplinkos ministerijos nustatyti A klasės energinio naudingumo reikalavimai naujos statybos pastatams. Ar šiam ambicingam reikalavimui yra

images_straipsniu_foto_3403_biuru_vn_140500_e01_xxx

VIRŠULIŠKIŲ DIDYSIS://PIRMAS A KLASĖS EFEKTYVUMO BIURŲ PASTATAS

Energetiškai efektyvūs biurai Lietuvoje tampa realybe – Vilniaus Viršuliškių rajone ką tik atidarytas pirmasis A klasės energinio efektyvumo biurų pastatas Lietuvoje „Grand Office“. Architektai G.Čaikauskas

images_pulsas_foto_2926_paroc_se_140200_e01

ENERGIŠKAI EFEKTYVI STATYBA://TRADICINIAI „PAROC“ SEMINARAI 5 MIESTUOSE

Kasmetinę tradiciją tęsianti bendrovė „Paroc“, penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose rengia mokomuosius-informacinius seminarus. Kaip praneša pati bendrovė, kovo mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šauliuose bus

images_pulsas_foto_2665_endri_po_130900_e02_xxx

ŠILTAM NAMUI://„PAROC“ PRISTATO ENERGETIŠKAI EFEKTYVIŲ SPRENDINIŲ KATALOGĄ

Kompanijos „Paroc“ specialistai jau daugybę metų leidžia katalogą su CAD brėžiniais, kurį kasmet atnaujina, įvertindami ateityje numatomas statybos tendencijas bei naujus pasiekimus. Šiais metais katalogas

images_straipsniu_foto_2153_daugi_vn_121200_e02_xxx

ENERGINIS PROVERŽIS://„HANNER‘IS“ PRISTATĖ A ENERGINĖS KLASĖS NAMĄ

Prieš keletą metų A energinio naudingumo klasės daugiabučiai atrodė tolima ateitis. Nespėjus įsigalioti privalomajai tvarkai statyti aukščiausią klasę atitinkančius pastatus, nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“